Rusija siekia panaudoti Ukrainoje gerai išbandytą strategiją, kurią pasitelkdavo destabilizuodama padėtį savo kaimynėse Gruzijoje ir Moldovoje, o prorusiškiems separatistams skinant pergales Ukrainos rytuose atrodo, kad Maskvai ir vėl pasisekė, sako analitikai.

Praeitą savaitgalį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmąkart prakalbo apie rytų Ukrainos regiono, kur separatistai kaunasi su vyriausybės pajėgomis, galimą „valstybingumą“.

Nors Kremlius teigia, kad V.Putino komentarai buvo klaidingai interpretuoti, „žodžių pasirinkimas nebuvo atsitiktinis“, pažymėjo žurnalo „Rossija v globalnoj politike“ vyriausiasis redaktorius Fiodoras Lukjanovas.

Anksčiau Rusija ragino tik suteikti tam regionui, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, didesnę autonomiją federacinėje sistemoje.

Kijevui buvo nepriimtinas netgi toks scenarijus, tačiau dabar, kai sukilėliai stumia Ukrainos pajėgas, Maskva „elgiasi kitaip“, aiškina F.Lukjanovas.

Pastarąją savaitę pagausėjo ženklų, kad Rusijos pajėgos jau tiesiogiai dalyvauja tame konflikte, padėdamos separatistams surengti žaibišką kontrpuolimą, kuris atbloškė tolyn vyriausybės pajėgas.

„Rusija sako Kijevui: „Mes siūlėme susitarimą (dėl federalizacijos), bet jūs jo nenorėjote. Dabar pasiūlymas pasikeitė“, – sakė F.Lukjanovas.
Ir šis pasiūlymas yra jau pažįstamas.

Siekdama palaikyti rusakalbius ir išsaugoti savo įtaką buvusioje Sovietų Sąjungos erdvėje, Maskva praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje rėmė separatistinius judėjimus Moldovos Padniestrės regione, taip pat Gruzijos regionuose Abchazijoje ir Pietų Osetijoje.

Rusija netgi dislokavo savo taikdarius arba karius tose teritorijose, vienašališkai paskelbusias nepriklausomybę. Maskva taip pat įsitraukė į trumpą karą su Gruzija 2008 metais, kai Tbilisis pasiuntė savo karius į Pietų Osetiją.

Rusijos intervencija destabilizavo abi šalis ir tam tikru mastu sulėtino jų pastangas integruotis su Vakarų valstybėmis.

Ukrainoje Rusija taip pat siekia išlaikyti savo įtaką

„Aišku, jog Rusija nori turėti didelę įtaką Ukrainos vyriausybei, kad ši nesirinktų klaidingo kelio, kuris ją vestų arčiau prie Vakarų šalių, o svarbiausia – NATO“, – naujienų agentūrai AFP sakė nepriklausoma analitikė Marija Lipman.

„Tikėtinas suverenios valstybės, kuri būtų priklausoma nuo Maskvos, įkūrimas Ukrainos teritorijoje, padėtų Rusijai pasiekti šį tikslą“, – pridūrė ji.

Kremlius neseniai atgaivino Novorosijos arba Naujosios Rusijos terminą, carinės Rusijos laikais taikytą Ukrainos pietryčių regionams. Tas žingsnis sukėlė Kijevo įtūžį.
Rytų Ukrainos prorusiškų sukilėlių atstovai pirmadienį sakė siekiantys ypatingo statuso savo regionui.

Sukilėlių atstovai nori, kad Kijevas tokį statusą suteiktų Donecko ir Luhansko sritims, „atsižvelgiant į būtinybę gilinti ekonominę integraciją su Rusija ir (Maskvos vadovaujama) Muitų sąjunga“, naujienų agentūra „Interfax“ citavo vieną separatistų atstovą.

Tai reikštų faktinį šalies padalijimą, nes Kijevas ketina siekti glaudesnių ekonomikos ryšių su Europos Sąjunga (ES).

Kitaip negu per ankstesnes Rusijos intervencijas, didžiausia problema Ukrainai – jog tokios naujos valstybės sienas būtų sudėtinga nustatyti, nes sukilėlių kontroliuojama teritorija nuolat kinta, ir dar neaišku, ar prie jos nenorėtų prisijungti kitos sritys.

Tačiau dar svarbiau negu tokios valstybėlės sienos yra pamoka, kurią Maskva nori suteikti Kijevui, sako nepriklausomas analitikas Sergejus Michejevas.

Kremlius „labiausiai nori priversti Ukrainos valdžią suprasti, kad Rusija yra šalia jų ir kad Ukraina nepakeis savo geografinės padėties“, pažymėjo S.Michejevas.

„Galima neapkęsti Rusijos kaip pikčiausio priešo, tačiau negalima ignoruoti jos buvimo“, – pridūrė jis.