V. Zelenskio vizitas į Čekijos sostinę yra dalis jo diplomatinių pastangų užtikrinti Ukrainos narystę NATO ir įkalbėti sąjungininkus suteikti šaliai daugiau ginklų kare prieš Rusiją.

„Puolimas nėra greitas, tai faktas. Bet vis dėlto mes žengiame į priekį, o ne atsitraukiame, kaip rusai, – sakė jis žurnalistams greta Čekijos lyderio Petro Pavelo. – Dabar mes turime iniciatyvą.“

Anksčiau ketvirtadienį V. Zelenskis lankėsi Sofijoje, kur susitiko su Bulgarijos, vienos pagrindinių Ukrainos rėmėjų, pareigūnais taip pat aptarti narystės NATO ir didesnio ginkluotės kiekio.

Penktadienį Stambule planuojamos jo derybos su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu), kuris šiame kare yra svarbus tarpininkas.

V. Zelenskis žurnalistams sakė, kad lėtas ginklų tiekimas Ukrainai leido Rusijai sustiprinti savo gynybą okupuotose teritorijose ir atitolino Kyjivo kontrpuolimą.

Kasetinės bombos

JAV žiniasklaida pranešė, kad Pentagonas rengia naują ginklų ir šaudmenų paketą, į kurį gali būti įtrauktos ir prieštaringai vertinamos kasetinės bombos.

Šiuos sprogmenis, kurie aplinkoje paskleidžia daugybę daug mažesnių sprogmenų, Rusijos ir Ukrainos pajėgos kare jau naudojo.

Pareigūnai teigė, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas, o Pentagono atstovas Patas Ryderis (Patas Raideris) ketvirtadienį sakė, kad potencialiai į paketą įtraukta kasetinė amunicija yra naujesni modeliai, pasižymintys nedideliu nesprogusių bombų kiekiu – mažesniųjų sprogmenų, kurie iš karto nesprogsta, procentine dalimi.

„Į mūsų svarstomus pasirinkimus nebūtų įtraukti senesni variantai, kurių nesprogusių bombų rodikliai yra didesni nei 2,35 procento“, – teigė jis.

Tuo metu Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas tviteryje pranešė, kad telefonu kalbėjosi su JAV Pentagono vadovu Lloydu Austinu (Loidu Ostinu).

Jo teigimu, buvo kalbėtasi apie naujus projektus, susijusius su įvairių rūšių šaudmenų tiekimu.

„Laukite gerų naujienų“, – rašė O. Reznikovas.

Tačiau žmogaus teisių gynimo grupės šį planą pasmerkė, teigdamos, kad pasklidę sprogmenys gali nesprogti ir toje vietoje likti daugelį metų, keldami grėsmę civiliams gyventojams.

„Rusijos ir Ukrainos naudojami kasetiniai šaudmenys kenkia civiliams gyventojams dabar ir paliks bombų likučius, kurie kenks dar daugelį metų“, – teigiama ketvirtadienį paskelbtoje naujoje organizacijos „Human Rights Watch“ ataskaitoje.

„Abi pusės turėtų nedelsdamos nutraukti kasetinių šaudmenų naudojimą ir nesiekti įsigyti daugiau šių beatodairiškų ginklų. JAV neturėtų perduoti kasetinių šaudmenų Ukrainai“, – sakoma joje.