Per trumpą vizitą, surengtą prieš mėnesį prisaikdintos Bulgarijos provakarietiškos vyriausybės kvietimu, V. Zelenskis taip pat aptarė europinės integracijos ir dvišalio bendradarbiavimo energetikos srityje klausimus.

Po susitikimų kalbėdamas su žurnalistais jis gynė Ukrainos teisę kovoti su Rusijos agresija ir prašyti tam pagalbos.

„Okupantai atėjo į mūsų žemę, žudė, kankino, grobė ukrainiečių vaikus, atskyrė juos nuo šeimų ir bandė išmokyti neapykantos, – sakė V. Zelenskis. – Tai vyksta tokiu metu, kai turime būti vieningi ir kurti taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką.“

Bulgarijos ministras pirmininkas Nikolajus Denkovas pabrėžė, kad jo šalis, Europos Sąjungos ir NATO narė, remia Ukrainos teritorinį vientisumą.

Rusija turėtų besąlygiškai pasitraukti laikydamasi tarptautiniu mastu pripažintų sienų ir prisiimti atsakomybę.

„Bulgarija nuosekliai remia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, nes esame įsitikinę, kad nepriklausoma ir suvereni Ukraina yra labai svarbi euroatlantiniam saugumui regione“, – po derybų sakė N. Denkovas.

„Rusija turėtų besąlygiškai pasitraukti laikydamasi tarptautiniu mastu pripažintų sienų ir prisiimti atsakomybę“, – pridūrė jis.

Ketvirtadienį Bulgarijos parlamentas taip pat patvirtino deklaraciją, kuria išsakyta parama Ukrainos narystei NATO pasibaigus karui.

Deklaracijoje teigiama, kad greičiausias kelias atkurti taiką Ukrainoje, Juodosios jūros regione ir Europoje yra visiškas ir neatidėliotinas Rusijos pasitraukimas už tarptautiniu mastu pripažintų suverenių valstybių sienų.

Dokumente, kuriam pritarė dauguma parlamento narių, taip pat raginama toliau teikti karinę ir techninę paramą Ukrainai, kad ji galėtų apsiginti.

Dokumentui nepritarė Socialistų partija ir viena nacionalistinė prokremliška grupė.

Vėliau V. Zelenskis susidūrė su Bulgarijos prezidento Rumeno Radevo, nepritarimu karinių atsargų siuntimui į Ukrainą.

Ir toliau manau, kad šis konfliktas neturi karinio sprendimo, ir vis daugiau ginklų jo neišspręs.

„Ir toliau manau, kad šis konfliktas neturi karinio sprendimo, ir vis daugiau ginklų jo neišspręs“, – sakė R. Radevas. Jis paragino „nuosekliai stengtis deeskaluoti konfliktą, nutraukti ugnį ir rasti taikų sprendimą diplomatijos priemonėmis“.

Nors prezidento postas Bulgarijoje yra daugiausia ceremoninis, jis suteikia tvirtą pagrindą daryti įtaką viešajai nuomonei. Didelė dalis gyventojų simpatizuoja Rusijai, o abi šalis sieja istoriniai ir kultūriniai ryšiai.

V. Zelenskis savo ruožtu Bulgarijos politikams ir žiniasklaidai užsiminė apie teiginius, kad pagalba Ukrainai neva prailgina karą.

„Tarp gausybės dezinformacijos apie šį karą, nesvarbu, ar tai būtų Rusijos dezinformacija, ar tiesiog Rusijai palankus naratyvas, yra keletas ypač absurdiškų ir pavojingų teiginių, – sakė jis. – Vienas iš jų – teiginys, kad pagalba Ukrainai, nesvarbu, ar tai būtų ginklai, ar sankcijos, neva prailgina šį karą ir nepadeda atkurti saugumo.“

„Galbūt esate girdėję tokių absurdiškų teiginių. Visada svarbu juos paneigti“, – pabrėžė jis.

„Tikrovė kalba pati už save: kuo daugiau ginklų gauname, kuo jie modernesni, tuo aiškesni mūsų pergalės kontūrai, tai yra, tuo labiau mažėja karo mūsų žemėje mastas, nes išstumiame okupantus“, – kalbėjo V. Zelenskis.

„Gynybos parama iš tikrųjų yra skirta laisvei išsaugoti, ji didina mūsų žmonių laisvės ir normalaus gyvenimo erdvę“, – sakė Ukrainos prezidentas, padėkojęs Bulgarijai už bendradarbiavimą.

Vėliau ketvirtadienį V. Zelenskis turėtų atvykti į Prahą, kur vyks derybos su Čekijos ministru pirmininku Petru Fiala.

V. Zelenskis taip pat sakė susitiksiantis su čekų prezidentu Petru Pavelu, abejų parlamento rūmų pirmininkais, vyriausybės ir parlamento nariais, žiniasklaidos atstovais.

Pasak jo, daugiausia dėmesio bus skiriama paramai gynybai, Ukrainos europinei ir euroatlantinei integracijai ir Vilniaus NATO aukščiausiojo lygio susitikimui, padėčiai aplink Zaporižios atominę elektrinę, taikos formulės įgyvendinimui ir šalies atstatymui po karo.