71-erių V. Putinas Rusiją valdo nuo amžiaus pradžios, o kovo mėnesį per prezidento rinkimus, kuriuose nedalyvavo jokia opozicija, užsitikrino naują šešerių metų kadenciją.

V. Putinas šią kadenciją baigs tik 2030 metais, o tada konstitucija vėl leistų jam kandidatuoti į Rusijos prezidento postą.

Per ceremoniją Kremliaus rūmuose V. Putinas padėjo ranką ant Rusijos konstitucijos ir pažadėjo ją ginti, stebint miniai pareigūnų ir kitų svečių.

Savo kalboje jis sakė, kad „Rusijos interesai ir saugumas bus pagrindinis naujos kadencijos tikslas“, ir pridūrė, kad Rusija, kuri „susidūrė su rimtais iššūkiais, oriai išgyvens sunkų laikotarpį“.

Ceremonijos Kremliuje metu V. Putinas teigė, kad vadovavimą Rusijai laiko „šventa pareiga“.

„Tarnauti Rusijai yra didžiulė garbė, atsakomybė ir šventa pareiga“, – Šv. Andriejaus salėje sakė jis.

Kalbėdamas apie jau daugiau nei dvejus metus trunkantį Maskvos karą Ukrainoje, V. Putinas sakė, kad Rusija iš dabartinio sudėtingo laikotarpio išeis stipresnė ir pranašesnė.

„Mes oriai išgyvensime šį sunkų laikotarpį ir tapsime dar stipresni“, – pareiškė jis ir pridūrė: „Esame vieninga ir didi tauta, kartu įveiksime visas kliūtis, įgyvendinsime viską, ką suplanavome, ir kartu laimėsime.“

Karas

Nuo to laiko, kai paskutinėmis 1999 metų valandomis pakeitė prezidentą Borisą Jelciną, V. Putinas po ekonomikos žlugimo kilusią Rusiją pavertė pariju, grasinančiu pasaulio saugumui. 2022 metais pradėjusi didžiausiu Europos konfliktu po Antrojo pasaulinio karo tapusią invaziją į Ukrainą, Rusija sulaukė griežtų Vakarų sankcijų ir atsigręžia į kitus režimus, tokius kaip Kinija, Iranas ir Šiaurės Korėja.

Dabar klausimas toks: ką 71 metų V. Putinas darys ateinančius šešerius metus šalies viduje ir tarptautinėje scenoje?

Rusijos pajėgos stiprina savo pozicijas Ukrainoje, kur taiko išdegintos žemės taktiką, o Kyjivo pajėgoms trūksta žmonių ir šaudmenų. Abi šalys patiria didelių nuostolių.

Ukrainos dronų ir raketų atakos karą atnešė ir į Rusijos teritoriją, ypač jos pasienio regionus. Vasarį sakydamas kalbą V. Putinas pažadėjo pasiekti Maskvos tikslus Ukrainoje ir apginti Rusijos „suverenumą ir piliečių saugumą“.

Netrukus po surežisuoto perrinkimo kovą V. Putinas užsiminė, kad galima konfrontacija tarp NATO ir Rusijos, ir pareiškė norintis sukurti Ukrainoje buferinę zoną, kad Rusija būtų apsaugota nuo atakų iš už sienos.

Pačioje Rusijoje V. Putino populiarumas yra glaudžiai susijęs su paprastų rusų pragyvenimo lygio gerinimu.

2018 metais kadenciją jis pradėjo pažadu pasiekti, kad Rusija būtų tarp penkių didžiausių pasaulio ekonomikų ir taptų „moderni bei dinamiška“. Tačiau Rusijos ekonomika pasuko į karo režimą ir valdžia išleidžia rekordines sumas gynybai.

Gynybos ministerija

Analitikai sako, kad V. Putinui užsitikrinus dar šešerius metus valdžioje, vyriausybė gali imtis tokių nepopuliarių žingsnių kaip mokesčių didinimas norint finansuoti karą ir didesnio masto ėmimas į kariuomenę.

Prasidedant naujai prezidento kadencijai Rusijos vyriausybė paprastai paleidžiama, kad V. Putinas galėtų paskirti naują premjerą ir ministrus. Rusijos premjeras atitinkamą pareiškimą paskelbė pasibaigus ceremonijai.

Atkreiptinas dėmesys į Gynybos ministeriją. Pernai gynybos ministras Sergejus Šoigu patyrė spaudimą dėl savo vadovavimo karui. Privačios karinės samdinių bendrovės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas griežtai kritikavo jį dėl to, kad „Wagner“ kovotojams Ukrainoje trūko šaudmenų.

Birželį J. Prigožinas metė iššūkį Rusijos karinei vadovybei ir kartu su savo kovotojais surengė trumpai trukusį maištą. Analitikų teigimu, tai buvo iki šiol didžiausias iššūkis V. Putino valdymui.

Dviem mėnesiais vėliau J. Prigožinas žuvo per paslaptingą lėktuvo katastrofą, o S. Šoigu, regis, atlaikė vidaus kovas. Tačiau praėjusį mėnesį jo globojamas gynybos viceministras Timuras Ivanovas buvo sulaikytas dėl įtariamo kyšininkavimo.

Kai kurie analitikai mano, kad S. Šoigu galėtų tapti vyriausybės pertvarkymo auka, tačiau tai būtų drąsus žingsnis, nes karas Ukrainoje vis dar tęsiasi.

Po invazijos į kaimyninę šalį Rusijos valdžia su tokiu nuožmumu, kokio nebuvo nuo sovietinių laikų, užgniaužė bet kokias nepritarimo apraiškas. Nesimato jokių ženklų, kad šios represijos atslūgtų per naują V. Putino kadenciją.

Jo didžiausias oponentas, opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas vasarį paslaptingomis aplinkybėmis mirė kolonijoje Arktyje. Jo bendražygiai opozicionieriaus mirtį pasmerkė kaip politiškai motyvuotą.

Į užsienį pasitraukusi A. Navalno našlė Julija Navalnaja antradienį V. Putiną pavadino „melagiu, vagimi ir žudiku“.

Kiti garsūs V. Putino kritikai yra arba kalėjime, arba pabėgę į užsienį, bet net ten kai kurie jų baiminasi dėl savo saugumo.

Rusijoje buvo priimta įstatymų, numatančių ilgas įkalinimo bausmes už kariuomenės „diskreditavimą“. Kremlius taip pat taikosi į nepriklausomą žiniasklaidą, teisių gynimo grupes, LGBTQI aktyvistus ir kitus žmones, neatitinkančius to, ką V. Putinaas akcentuoja kaip Rusijos „tradicines šeimos vertybes“.