„Mūsų tikslas – vesti Ukrainą į Europą, plėsti jos žmonių matymą ir skatinti kritiškai vertinti Rusijos propagandą. Geriausi visuomenės vedliai, savo darbu formuojantys viešąją nuomonę, – žurnalistai, todėl juos ir pasirinkome kaip pagrindinius mūsų projekto dalyvius“, – teigia VšĮ Rytų Europos studijų centro (RESC) politikos analizės ir tyrimų skyriaus analitikas Vytautas Keršanskas.

Rytų partnerystės šalys

Jau antrus metus RESC vykdo tęstinį vystomojo bendradarbiavimo projektą su Ukrainos žurnalistais. Šį projektą paskatino šalyje įsiplieskęs konfliktas. „Po visų įvykių Ukrainoje, po Maidano, po Rusijos agresijos ir po to, kai visas informacinis fonas šalyje gerokai pasikeitė, matome milžinišką propagandos pliūpsnį. Todėl mūsų vystomojo bendradarbiavimo projektai buvo nukreipti kovos su propaganda arba geresnio europinio turinio pažinimo skatinimo link“, – teigia Vytautas Keršanskas ir priduria, kad RESC vystomojo bendradarbiavimo projektus pirmiausia vykdo Rytų partnerystės valstybėse.

Panašūs projektai vykdomi ir Gruzijoje bei Moldovoje, tačiau daugiausia dėmesio sulaukia Ukraina. „Tai vadinamosios pažengusios Rytų partnerystės valstybės, jose turime didžiausią įdirbį, ten turime didžiausias kontaktų bazes ir galime padėti artėti Europos link. Ilgus metus dirbome Baltarusijoje, bet šiandien, po Ukrainos įvykių, minėtose šalyse dirbame būtent su žurnalistais ir analitikais“, – sako V.Keršanskas.

Pasak jo, viešas analitikų stiprinimas yra dar viena RESC darbo sritis. „Regioninių Ukrainos analitinių centrų atstovams padedame leisti elektroninį leidinį, kuriame patys ekspertai rašo apie vidaus politiką, pokyčius, reformas. Viską verčiame į anglų kalbą ir platiname partneriams Vakaruose, kad šie matytų ukrainietišką požiūrį iš arti su visomis problemomis ir pasiekimais“, – priduria V.Keršanskas.

Pastarųjų mokymų metu didžiausias dėmesys skiriamas Ukrainos žurnalistams. „Praėjusių metų mokymų tematika buvo būtent Europos integracijos pažinimas, įvairių mitų apie integraciją, kuriuos Rusija bando įvairiems visuomenės sluoksniams įteigti, dekonstravimas. Teikėme pagalbą, kad visuomenė visa tai geriau suprastų, nes žurnalistai rašymu ir žodžiu formuoja jos mąstymą“, – įsitikinęs V.Keršanskas.

Žurnalistai pasirinkti kaip tikslinė grupė, kuri vėliau, tikėtina, žinias panaudos savo darbe ir kartu supažindins visuomenę su jomis. Šią savaitę Lietuvoje vyko mokymai apie antipropagandą, stiprinantys žurnalistų gebėjimus geriau ją atpažinti, suprasti, kaip ji keičiasi ir kokie metodai taikomi.

„Mokymų turinys susideda iš dviejų dalių. Pirmiausia, yra teorinis pažinimas. Turime lektorių ir iš universitetų, ir dirbančių informacinio saugumo srityje, tad jie pateikia analitinį požiūrį, papasakoja, kaip analizuoti ir kaip geriau suprasti propagandos veikimą. Kartu siekiame supažindinti ir mūsų žurnalistus su kitų valstybių, visų pirma Ukrainos, žurnalistais“, – sako RESC atstovas.

Profesionalų gretos

Jis teigia, kad projekto vykdytojai taip pat siekia įtraukti į bendrą tinklą Lietuvos ir Ukrainos žurna-listus, kad ateityje jie keistųsi, dalytųsi informacija ir kitu turiniu. „Partneriaujame su Delfi.lt, su nacionaline televizija ir radiju. Tikimės, kad visas įgytas žinias žurnalistai vėliau panaudos darbe ir stiprins visuomenės pažinimą apie Europos integraciją ir skatins pilietinį Ukrainos žmonių aktyvumą“, – apie svarbius mokymų partnerius ir jų tikslus pasakoja V.Keršanskas.

RESC į lektorių gretas sukvietė vienus didžiausių profesionalų: tarptautinio klasterio „International Security Cluster“ atstovą Aurimą Navį, analizuojantį informacinį lauką; Vilniaus universiteto komunikacijos fakulteto dekaną Andrių Vaišnį; tarptautinių santykių ekspertą Nerijų Maliukevičių, skaitantį paskaitas apie septynias propagandos atpažinimo technikas.

Kiti praktikai ekspertai – Olegas Jerofejevas iš rusiško Delfi.lt ir Ramūnas Bogdanas iš Lietuvos radijo ir televizijos. Pasak V.Keršansko, prie projekto prisideda ir daugiau profesionalių ekspertų.

Orientuoti į rusakalbius regionus

Ukrainos žurnalistai mokomi ne tik Lietuvoje. „Rengiame ekspertų išvykas į Ukrainą, kur jie susitinka su vietos studentais ir žurnalistų bendruomene. Kartu su LRT į rusų kalbą išvertėme ir subtitravome aštuonias laidas apie Europos integraciją ir nemokamai davėme vietos regioninėms televizijoms“, – teigia V.Keršanskas. Jis pabrėžia, kad šios laidos buvo perduotos Odesos, Charkovo, Dniepropetrovsko sritims, kurios yra daugiau rusakalbės. Tikslas – kad šios sritys turėtų daugiau europinio turinio ir jį skleistų visuomenei, atsiribojant nuo rusiškos propagandos aparato.

Kaip tik dėl pastarosios priežasties šiemet mokymai daugiau orientuoti į rusakalbes Ukrainos sritis: Charkovą, Dniepropetrovską, Odesą, Nikolajevą. Tai keturi svarbūs ir dideli šalies regionai. Pernai daugiau žurnalistų buvo iš Kijevo, Zaporožės ir kitų sričių.

Tačiau V.Keršanskas išskiria, kad Odesoje, ko gero, iš visų šių sričių yra didžiausias įdirbis. „Ten intensyviai bendradarbiaujame su vienu televizijos kanalu, kuris labai dažnai kalbina mūsų žurnalistus. Kviečiasi visuomenininkus ar politikus ir rengia laidas su jais. Pateikia Lietuvos realijas, o tokie dalykai padeda geriau pažinti Europos integraciją, daugiau domėtis ir mažiau jos bijoti“, – tiki jis.

Nebūtinai politika

„Mes dažnai susikoncentruojame į politikos, tarptautinius reiškinius, tačiau pernai žurnalistai iš Odesos labai domėjosi paprasčiausiu Lietuvos gyvenimu. Jiems buvo labai įdomu ieškoti paralelių, labai patiko Užupis – ten jie susitiko su vadinamaisiais Užupio respublikos prezidentais ir ministrais. Odesoje jie taip pat turi panašų rajoną“, – pasakoja V.Keršanskas.

Ukrainos žurnalistai Lietuvoje rengė reportažą apie kasdienį gyvenimą, kalbino žmones, klausė, kaip jiems sekasi. „Manau, kad to reikėtų dar daugiau. Vladimiras Putinas kelis kartus pakartojo tezę, kad, jam patikrinus statistiką, paaiškėjo, jog dabar Lietuvoje gyvena tik pusantro milijono gyventojų. Akivaizdi netiesa, bet taip formuojamas naratyvas, kad Baltijos valstybės prisijungė prie ES ir viskas jose tuštėja, išvažiuoja žmonės, ekonomika griūva. Tų šalių gyventojams, kurie gauna daug rusiškos informacijos, reikia pateikti teisingą vaizdą, kaip iš tikrųjų yra“, – reportažų prasmę aiškina V.Keršanskas.