Demokratija silpnėja daugelyje šalių, kurios susikūrė subyrėjus Sovietų Sąjungai ir kurių vyriausybės perėmė vis dažniau Rusijos taikomus represinius metodus, rodo trečiadienį paskelbtas naujas tyrimas.

Beveik keturi penktadaliai žmonių Eurazijoje, taip pat apimančioje Azerbaidžaną, Baltarusiją, Kazachstaną, Kirgiziją ir Rusiją, „gyvena autoritarinių režimų“ sąlygomis, sakoma ataskaitoje, kurią paskelbė nepriklausoma žmogaus teisių organizacija „Freedom House“.

„Dabartinė krizė Ukrainoje sutelkė pasaulio dėmesį į didelį ideologinį ir politinį atotrūkį tarp Europos, kuri vadovaujasi demokratijos principais, ir Eurazijos, – sakoma dokumente. – Iš tikrųjų lūžio linija tarp šių regionų gilėjo daugelį metų, o bloga Rusijos įtaka jos kaimynių valdymo praktikai didėjo gerokai iki invazijos į Krymą.“

Vyriausybės buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje „stengėsi nutraukti deguonies tiekimą savo demokratinėms institucijoms“, siekdamos susilpninti pilietinės visuomenės grupes ir pažaboti žiniasklaidą.

„2013 metais viena po kitos šalys ėmėsi antidemokratinių naujovių, kurių pradininkė buvo Maskva“, – sakoma ataskaitoje.

„2013-ųjų įvykiai rodo, kad Rusijos režimas yra pavyzdys kitiems autoritariniams lyderiams – netgi šalyse, kurių valdžia pranoksta kolegas Rusijoje pagal institucionalizuotą brutalumą ir nepakantumą“, – sakė šio tyrimo direktorė Sylvana Habdank-Kolaczkowska (Sylvana Habdank-Kolačkovska).

„Prieš dešimt metų kas penktas žmogus Eurazijoje gyveno įsitvirtinusio autoritarinio režimo sąlygomis, kaip apibūdinama šioje ataskaitoje. Mūsų dienomis šis (rodiklis) yra keturi penktadaliai, ir ši tendencija spartėja“, – aiškino ji.

Iš 29 šalių, kuriose buvo vertinama padėtis 2013 metais, 13 buvo įvertintos kaip demokratijos, šešios – tarpinio, o likusios 10 – kaip autoritarinio režimo šalys.

Nustatyta, kad 16 šalių demokratijos padėtis yra pablogėjusi. Tarp jų pateko ir Europos Sąjungos (ES) narės Bulgarija, Čekija bei Vengrija, ataskaitoje kritikuojamos dėl korupcijos ir blogėjančio valdymo.

Tačiau praėjusiais metais mažiausiai demokratinėmis šalimis vėl buvo pripažinta Baltarusija, Turkmėnija ir Uzbekistanas – ten demokratijos padėtis nurodyta esanti „sunki“.