Nacionalistinių pažiūrų Serbijos prezidentas Tomislavas Nikoličius ketvirtadienį pirmąkart asmeniškai atsiprašė už maždaug 1995 metais vykusias Srebrenicos žudynes, tačiau neįvardijo to nusikaltimo genocidu.

„Klaupiuosi ir prašau atleisti Serbijai už nusikaltimą, įvykdytą Srebrenicoje“, - T.Nikoličius sakė duodamas interviu, kuris bus paskelbtas Bosnijos ir Hercegovinos nacionalinės televizijos.

Šio interviu ištraukos buvo iš anksto išplatintos vaizdo įrašų portale „YouTube“.

„Atsiprašau už nusikaltimus, įvykdytus bet kurio žmogaus mūsų valstybės ir mūsų žmonių vardu“, - pareiškė prezidentas.

Pernai gegužę išrinktas T.Nikoličius sukėlė sambrūzdį Balkanų regione, atsisakydamas pripažinti, kad žudynės Bosnijos anklave, per kurias vietos serbų pajėgų aukomis tapo apie 8 000 musulmonų vyrų ir berniukų, buvo genocidas, nors tokį sprendimą yra priėmę du tarptautiniai teismai.

Tuomet T.Nikoličius sakė, kad „Scebrenicoje nebuvo jokio genocido“.

Dar prieš penkerius metus T.Nikoličius buvo aukšto rango narys ultranacionalistinėje Serbijos radikalų partijoje, kuri neigė, jog serbų pajėgos įvykdė nusikaltimų per Balkanų karus praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje.

Tos partijos lyderis Vojislavas Šešelis dabar yra teisiamas už karo nusikaltimus Hagoje įsikūrusio Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinio baudžiamojo teismo buvusiai Jugoslavijai (ICTY).

T.Nikoličius dėl Srebrenicos žudynių atsiprašė pirmąjį kartą, tačiau Serbija anksčiau yra pareiškusi apgailestaujanti dėl to tragedijos.

2010 metais Serbijos parlamentas paskelbė istorinę deklaraciją, smerkiančią Srebrenicos žudynes, kurių mastą Belgrado politikai neigė daugelį metų. Tačiau tuo metu T.Nikoličius nepalaikė šio žingsnio.

T.Nikoličiaus pirmtakas Borisas Tadičius taip pat yra atsiprašęs Srebrenicos aukų artimųjų per vieną atminimo ceremoniją 2005 metais.

Karo metų Bosnijos serbų politiniai ir kariniai lyderiai Radovanas Karadžičius bei Ratko Mladičius (Ratkas Mladičius) šiuo metu teisiami ICTY už genocidą ir savo vaidmenį Srebrenicos žudynėse.