Šis pernai gruodį nutikęs epizodas – tik ledkalnio viršūnė plataus masto Rusijos įtakos operacijų, kuriomis siekiama paveikti vasario 23-iąją vyksiančių federalinio parlamento rinkimų nuotaikomis gyvenančią Vokietiją.

„Rusijos aktyvios priemonės NATO šalyse yra skaičiuojamos, planuojamos pastangos susilpninti demokratines visuomenes, pasėti nepasitikėjimą ir destabilizuoti Aljanso vienybę“, – rašoma naujausioje JAV Helsinkio komisijos ataskaitoje.

Panagrinėti dezinformacijos atakų prieš Vokietiją schemą pravartu anaiptol ne vien šiai rinkimų nuotaikomis gyvenančiai šaliai – analogijų su menkaverčiu turiniu užpildomais portalais, specifinėmis jose pateikiamomis žinutėmis ir / ar tokias žinutes retransliuojančiais nuomonės formuotojais nesunku aptikti ir Lietuvoje.

Prioritetinis taikinys

Vadinamieji Z patriotai noriai kartoja Kremliaus propagandininkų šūkį, raginantį pakartoti žygį į Berlyną. Nors tokie planai kol kas sunkiai įgyvendinami, Maskva įsivaizduoja galinti tarsi 1945-aisiais savo vėliavą vėl iškelti virš Reichstago, laisvos šalies demokratijos rūmų.

2023 m. balandį laikraštis „Washington Post“, remdamasis Europos žvalgybos tarnybų gautais Rusijos dokumentais, atskleidė, kad 2022 m. liepą Kremliaus pirmasis personalo vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka pakvietė politinių strategų grupę ir nurodė jiems sutelkti dėmesį į Vokietiją.

„S. Kirijenkos užduotis buvo aiški – per tris mėnesius 10 procentinių punktų padidinti vokiečių, norinčių geresnių santykių su Rusija, dalį“, – rašė „Washington Post“. Rusijos strategai skundėsi, kad užduotis bus sudėtinga, bet ėmėsi darbo su „trolių fermomis“, kurdami šūkius vokiečių socialiniams tinklams ir protestams: „Pirkite dujas, ne karą“, „Ukraina nori karo, Vokietija nori taikos“ ir pan.

Rusijos dezinformacijos kampanijos prieš Vokietiją skaičiuoja ne vienus metus. Prioritetiniu taikiniu ji tapo po Krymo aneksijos: Kremliuje suprasta, kad Vokietija, kaip stipriausia ES ekonomika ir svarbi NATO narė, yra raktas į Europos vienybę. Kita vertus, išskirtinį Kremliaus dėmesį šiai šaliai veikiausiai stiprina ir asmeniniai Vladimiro Putino ryšiai su Vokietija – šalimi, kurios kalbą jis buvo išmokęs, kurioje bandė daryti žvalgybininko karjerą.

2016–2020 m. pagrindinį vaidmenį Rusijos dezinformaciniame kare su laisvuoju pasauliu vaidino Jevgenijaus Prigožino įkurtas Sankt Peterburgo „trolių fabrikas“ – "Internet Research Agency (IRA). Po J. Prigožino žūties 2023 m. birželį dalis šių pajėgumų buvo skirta projektui „Storm-1516“. 2023 m. rudenį šią grupę identifikavo Šiaurės Karolinos Klempsono universiteto tyrėjai.

Šiandien susiduriama su kokybiškai nauja dezinformacijos kampanija: „Storm-1516“ veikia labiau rafinuotai, naudoja dirbtinį intelektą, melagienų kūrimo technologijas ir atsižvelgia į auditorijos psichologiją.

Pernai balandį „Der Spiegel“ pranešė apie Kremliuje parengtą dokumentą, kuriame išdėstyta propagandos strategija, skirta „Alternative für Deutschland“ (AfD) atėjimui į valdžią Vokietijoje. Dokumente rusų kalba, be kita ko, kalbama apie reikalavimą panaikinti sankcijas Rusijai, atnaujinti dujų importą iš Rusijos, nutraukti ginklų tiekimą Ukrainai ir pašalinti „kitų valstybių karines bazes“ iš Vokietijos.

Analogišką dokumentą minėjo ir „Washington Post“ – esą jo autoriai siekia suvienyti dvi prorusiškas Vokietijos politines grupes – AfD ir Sahros Wagenknecht grupę. Iš straipsnio neaišku, ar Kremliaus strategai bendravo su vokiškomis partijomis, tačiau Maskvoje parengtame manifeste kalbama apie būdus, kaip padidinti AfD populiarumą ir pan.

Pirmoji žinia, net jei ilgainiui ir būna paneigta, toliau lieka virtualiojoje erdvėje ir suka ratus per lengvatikių socialinius profilius.

Melagingų naujienų gamykla

„Storm-1516“ kampanija vykdyta prieš JAV prezidento rinkimus – siekta diskredituoti demokratų kandidatus Kamalą Harris ir Timą Walzą. Buvo skleidžiami melagingi kaltinimai, įskaitant tariamą K. Harris dalyvavimą avarijoje su pasitraukimu iš įvykio vietos, kuri tariamai sužalojo mergaitę, ir nepagrįsti kaltinimai dėl T. Walzo netinkamo elgesio. Šie teiginiai buvo perteikti per inscenizuotas liudininkų pasakojimų istorijas.

JAV atveju pagrindiniu melo platintoju laikomas Johnas Markas Douganas – Maskvoje gyvenantis buvęs policininkas iš Floridos. Jis kuria melagingų naujienų svetaines ir užsiima dezinformacijos sklaida, nors pats neigia ryšius su Rusijos institucijomis.

Vokietijoje „Storm-1516“ veikla prasidėjo 2022 m. ir ypač suintensyvėjo žlugus Vokietijos valdančiajai koalicijai 2024-ųjų pabaigoje.

Nuo lapkričio 19 d. buvo įregistruota apie 100 naujų svetainių skambiais pavadinimais – „Scheinwerfer“ (Prožektorius), „Widerhall“ (Aidas) ar "Wochenüberblick aus Berlin“ (Savaitės apžvalga iš Berlyno), „Unabhängiger Nachrichtendienst“ (Nepriklausoma naujienų agentūra).

„Correctiv“ žurnalistai, bendradarbiaudami su savanorių projektu „Gnida“ ir „Newsguard“, atliko išsamų tyrimą, kuris atskleidė Kremliaus vykdomos dezinformacijos sklaidos apimtį.

Svetainių turinys turi aiškius požymius – perpublikuojami tekstai iš dešiniojo sparno žiniasklaidos priemonių arba prorusiškų tinklaraščių. Tekstai modifikuojami pasitelkiant dirbtinį intelektą – taip pat dirbo ir J. M. Douganas. Aptikta tekstų, kurie buvo identiški net 80 proc., tik su nedideliais pakeitimais, – akivaizdu, kad turinys kuriamas centralizuotai.

Tokius informacijos sklaidos kanalus galima palyginti su vadinamaisiais kurmiais – užsienio žvalgybų užverbuotais asmenimis, kurie ilgus metus gyvena su priedanga, kol vieną dieną būtų pažadinti atlikti tam tikrą operaciją.

Tokiuose portaluose publikuojamas pigus turinys, kurį sukurti galima minimaliomis sąnaudomis. Prireikus tarp neutralaus turinio tekstų įterpiama melaginga ar konkretų asmenį diskredituojanti žinia. Tyrėjai taip pat nustatė, kad dezinformacijos kampanija naudoja pažangius paieškos sistemų optimizavimo metodus. Svetainės sukurtos taip, kad greitai pakiltų „Google“ paieškos rezultatuose, jos dažnai cituoja viena kitą, kurdamos dirbtinius autoritetingų šaltinių tinklus.

Netobulos klastotės

„Correctiv“ pateikė ryškių dezinformacijos kampanijos pavyzdžių. Pernai rugpjūtį svetainėje „Zeitgeschenen“ (pavadinime tyčia padaryta rašybos klaida) paskelbta melaginga žinia apie tariamą užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock romaną su žigolo iš Afrikos. Pirminis istorijos šaltinis – už pinigus rašinį paskelbęs Nigerijos laikraštis „Daily Post“.

Lapkritį melagienų portale pasirodė „liudininko“ vaizdo įrašas, kuriame teigiama, kad žaliųjų politikas Robertas Habeckas prieš daugelį metų esą seksualiai priekabiavo prie jaunos moters. „Vaizdo įrašas buvo sukurtas naudojant išmaniosios vaizdo klastotės technologiją (kai nuotraukoje ar vaizdo įraše esančiam asmeniui, pasitelkus dirbtinį intelektą, suteikiamas kito asmens balsas arba veido bruožai – red. past.)“, – paaiškina „Correctiv“.

Išmaniosios vaizdo klastotės programinė įranga kainuoja 7–35 JAV dolerius. Nors manipuliacijos techniškai netobulos, atidžiau pažiūrėjus galima atpažinti klastotes, tačiau jei jos skirtos jauniems žmonėms, kurie kasdien mato šimtus ar tūkstančius vaizdo įrašų ir neturi patirties tikrinti informaciją, jos pasiekia tikslą.

Pernai gruodį svetainėje „Presseneu“ pasirodė melaginga žinia apie Vokietijos ir Kenijos migracijos susitarimą, esą leisiantį 1,9 mln. kenijiečių atvykti į Vokietiją. Šis skaičius net kritiškai nemąstančiam asmeniui galėjo sukelti įtarimų, tačiau hiperbolizuojant lengviau pasiekti tikslą – galima labiau paveikti auditorijos emocijas. Be to, pirmoji žinia, net jei ilgainiui ir būna paneigta, toliau lieka virtualiojoje erdvėje ir suka ratus per lengvatikių socialinius profilius.

Paprastai tokias istorijas už pinigus paskelbia užsienio portalai, kurie vėliau cituojami kaip patikimi šaltiniai, o jų melą padeda platinti nuomonės formuotojai. Vokiškos svetainės rašinyje kaip pirminiai melagienų šaltiniai nurodyti du tekstai, paskelbti Kenijos portale „Tuko“ ir PAR portale „The South African“. Dviem iš pažiūros patikimais šaltiniais siekiama padidinti „Presseneu“ pranešimo patikimumą - tai vadinama informacijos plovimu. Labai panašus principas buvo panaudotas ir A. Baerbock tariamo romano atveju – pirminis šaltinis buvo skelbimas Nigerijos dienraštyje „Daily Post“.

Panašiai bandyta diskredituoti FDP gynybos politiką Marcusą Faberį, apkaltinant jį esant Rusijos agentu. Svetainėje „Andere Meinung“ pasirodė vaizdo įrašas, kuriame kaltinimus jam pateikė tariamas buvęs politiko padėjėjas.

Melo salvės už pinigus

„Correctiv“ atsekė, kad už straipsnius Kenijos ir PAR portaluose, kurie vėliau buvo naudojami kaip „patikimi šaltiniai“ dezinformacijai apie tariamą migracijos susitarimą ir A. Baerbock meilės istoriją, buvo sumokėta. „Už vieną straipsnį portale „The South African“ buvo sumokėta 620 eurų“, – nurodo tyrėjai. Į Vokietijos žurnalistų klausimą, kas užsakė šiuos rašinius, afrikiečiai neatsakė.

„Storm-1516“ operatoriai ypatingą dėmesį skiria karinei tematikai. Pvz., melaginga žinia apie tariamą 500 tūkst. vyrų mobilizaciją karinei operacijai Rytų Europoje buvo platinamas per dešimtis koordinuotų kanalų.

Tyrimas atskleidė ir kitą svarbų dezinformacijos kampanijos elementą – prorusiškus nuomonės formuotojus, labai operatyviai žinias platinančius socialiniuose tinkluose, kurie Vokietijoje tampa vis svarbesniu informacijos šaltiniu. „Reuters Digital News Report 2024" duomenimis, 21 proc. vokiečių naujienų ieško jutube, 16 proc. – feisbuke, 15 proc. – „WhatsApp“. „Būtent šiose platformose Rusijos dezinformacija plinta greičiausiai“, – pastebi tyrėjai.

Skirtingai nei profesionalūs žurnalistai, socialinių tinklų vartotojai žiniomis dalijasi nesigilindami, ar jos atitinka tikrovę, gal buvo paneigtos ir pan.

„Įdomu tai, kad visada tie patys asmenys būna tarp pirmųjų, kurie platina melagingą informaciją“, – rašo „Correctiv“. Tarp tokių nuomonės formuotojų – buvęs kraštutinių dešiniųjų partijos „Pro Chemnitz“ kandidatas Michaelis Wittweris, prorusiški aktyvistai Jovica Jović ir Alina Lipp, buvusi rusų restorano Mitvaidėje savininkė Alena Dirksen.

Priderinta auditorijai

Ypač pavojinga tai, kad šios istorijos kuriamos taip, kad atitiktų jau egzistuojančias visuomenės baimes ir stereotipus – jos sustiprina esamas įtampas ir gilina visuomenės susiskaldymą. Rusijos propaganda daugiausia dėmesio skiria Vokietijoje prieštaringai vertinamoms temoms. Prieš kelerius metus tai buvo koronavirusas, šiandien – energetikos pertvarka, klimato kaita arba karas Ukrainoje.

„Storm-1516“ operacija aktyviai išnaudoja socialinių tinklų algoritmus. Dezinformacijos platintojai naudoja trijų žingsnių metodą: sukuriamas originalus turinys melagingose naujienų svetainėse; turinys adaptuojamas skirtingoms socialinių tinklų platformoms; aktyvuojamas nuomonės formuotojų tinklas turiniui platinti.

Operatoriai sugeba išvengti platformų saugumo sistemų – naudoja subtilias užuominas ir dviprasmybes, kurios nesuaktyvina automatinių filtro sistemų.

Mokslininkai įspėja, kad žmonės labiau linkę tikėti melagingais ir klaidinančiais teiginiais, kai jie kartojami. Žurnale „Nature“ pristatomo tyrimo autoriai akcentuoja: dezinformacija nekelia tiesioginės grėsmės demokratijai – kai per daug kalbama apie dezinformaciją, kyla nepasitikėjimas, ypač tradicine žiniasklaida.

Kalbant apie būsimus Bundestago rinkimus, Vokietijoje dažnai kartojama: šis procesas yra specialiai apsaugotas nuo manipuliacijų – rinkėjai balsuos ne internetu, bet naudodami rašiklį ir popierinį biuletenį. Šie skaičiuojami rankiniu būdu – prireikus gali būti perskaičiuoti: tikslumas esąs svarbiau už greitį.

Galiausiai, kaip pastebi Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris, kurį cituoja FAZ, „geriausia apsauga nuo dezinformacijos – kritiškai mąstanti ir gerai informuota visuomenė“.

Žymi dalis jos, regis, tai supranta. Neseniai atliktas G DATA „CyberDefense“, „Statista“ ir „brand eins“ tyrimas parodė, kad daugiau kaip pusė (56 proc.) Vokietijos žmonių baiminasi, jog apie rinkimus bus skleidžiama dezinformacija, 42 proc. nerimauja dėl užsienio veikėjų įtakos rinkimų procesui.

Buvęs Vokietijos žvalgybos tarnybos BND viceprezidentas Arndtas Freytagas von Loringhovenas savo naujoje knygoje „Putino puolimas prieš Vokietiją“ Rusijos įtakos operacijas lygina su radioaktyviuoju spinduliavimu: mes jo nepastebime, bet jis pamažu kenkia mūsų organizmui. Visuomenė silpninama taip, kad mes to iš karto nepajuntame.