Šias pastabas Rusijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Vasilijus Nebenzia išsakė JT Saugumo Tarybai vienbalsiai patvirtinus siūlymą dar metams pratęsti Europos Sąjungos pajėgų EUFOR-„Althea“ misiją prižiūrint 1995 metų Deitono susitarimų įgyvendinimą Bosnijoje.

Kai kurie analitikai Bosniją laiko šalimi, tapusia Vašingtono ir Maskvos varžymosi dėl įtakos arena. Vakarų valstybės dažnai kaltina Maskvą kišantis į regiono reikalus, kad Balkanų šalims būtų užkirstas kelias įstoti į NATO.

V. Nebenzia paragino Saugumo Tarybos nares „padvigubinti pastangas“, kad būtų uždarytas JT biuras, vadovaujamas vyriausiojo įgaliotinio Valentino Insko.

Vis dėlto šis raginimas nesulaukė didesnio Saugumo Tarybos palaikymo.

V. Nebenzia kaltino V. Insko pasinaudojus savo naujausia ataskaita Saugumo Tarybai, kad spaustų Bosnijos integraciją į euroatlantines institucijas.

„Vyriausiasis įgaliotinis privalo gerbti savo mandatą, o ponas Insko nėra kompetentingas piršti Sarajevui euroatlantinę integraciją“, – kalbėjo Rusijos atstovas.

V. Nebenzia taip pat užsipuolė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misijos naująjį vadovą bosnį – anot ambasadoriaus, šis pareigūnas organizavo seminarą, per kurį buvo agituojama už šalies stojimą į NATO.

„Svarbu griežtai vykdyti Deitono principus“, – tvirtino V. Nebenzia ir atmetė „dirbtinius argumentus“, kad būtų toliau palaikomas Bosnijos tarptautinis protektoratas, kai jis nebėra būtinas.

Nuo kruvino karo praeito amžiaus paskutiniame dešimtmetyje ši Balkanų valstybė yra palaikoma trapaus susitarimo dėl dalijimosi valdžia tarp pagrindinių trijų jos grupių: musulmonų, serbų ir kroatų.

Kritikai sako, kad ši sistema įtvirtina etninį susiskaldymą ir primeta Bosnijai pernelyg didelį ir neveiksmingą valdymo aparatą.

Per metus po rinkimų iš trijų asmenų sudarytas Bosnijos ir Hercegovinos prezidiumas nesugebėjo susitarti netgi dėl valstybės vėliavos, jau nekalbant apie vyriausybės suformavimą.

Prezidiumo narių nesutarimų pagrindinė ašis – požiūris į NATO.

Serbų atstovas Miloradas Dodikas yra prorusiškas nacionalistas, pasisakantis už serbiškojo regiono suverenitetą.

Tuo metu kroatų ir musulmonų bosnių atstovai prezidiume nori, kad jų šalis kada nors įstotų į NATO, nors M. Dodikas tam įnirtingai priešinasi.