- Jūras Barauskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors jam jau 84, Holgeris Sjogrenas mikliai išpainioja savo tinklo silkėms gaudyti mazgus ir panardina jį į tamsius Baltijos jūros vandenis.
„Ištraukus tralą, žuvėdros surengia tikrą koncertą“, – pasakoja jis.
Penktos kartos žvejys H. Sjogrenas vandenyse netoli Suomijos pietryčiuose esančios Kotkos krantų žuvį tinklais gaudo jau daugiau nei penkis dešimtmečius.
Uoste jo nekantriai laukia dešimtys pirkėjų, laimikį perkančių tiesiai iš laivo.
Tačiau Baltija, kurią supa keletas iš didžiausių Europoje pramoninių šalių, yra ir viena iš labiausiai užterštų jūrinių ekosistemų planetoje.
Dabar Suomijos žvejai baiminasi, kad tinklus padžiauti gali tekti visiems laikams.
„Daug kas nuogąstauja, kad gali tekti mesti darbą“, – atvirauja H. Sjogrenas.
Nors kai kurie ekspertai siūlo sumažinti žvejybos kvotas nusilpusiai ekosistemai apsaugoti, kiti baiminasi, kad žvejybos ribojimas gali padaryti daugiau žalos nei atnešti naudos.
Spalį Europos Sąjunga 2024 metams nustatė 43 proc. mažesnes Baltijos silkių kvotas, nors rugpjūtį Europos Komisija siūlė visiškai uždrausti gaudyti šias žuvis.
Mes sugauname tiek mažai silkių, kad įtakos bendram kiekiui tai neturi.
Tačiau Baltijos silkės Suomijoje sudaro maždaug 80 proc. metinio laimikio ir žvejai mano esantys baudžiami už problemą, kurios jie nesukėlė.
„Mes sugauname tiek mažai silkių, kad įtakos bendram kiekiui tai neturi – priešingai, tokiu būdu atnaujinama daugiau atsargų nei suvartojama“, – teigia H. Sjogrenas.
Jūra tampa ežeru
Atsargoms nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio mažėjant, Baltijos silkes gali ištikti ta pati lemtis, kurios sulaukė daugelis kitų regione beveik išnykusių rūšių.
Baltijos jūra yra neįtikėtinai sekli. Dydžiu ji prilygsta Juodajai, tačiau vandens joje yra 20 kartų mažiau. Tai reiškia, kad ji yra labiau pažeidžiama klimato kaitos ir žmonių veiklos atžvilgiu.
Kuo labiau Baltijos jūra taps panaši į ežerą, tuo labiau nukentės jūros gyvūnija ir augalija.
Kylanti temperatūra ir dėl gausesnių kritulių ir mažesnio iš Atlanto patenkančio vandens kiekio mažėjantis druskingumas kelia grėsmę daugeliui prisitaikyti mėginančių gyvūnų rūšių.
„Kuo labiau Baltijos jūra taps panaši į ežerą, tuo labiau nukentės jūros gyvūnija ir augalija“, – teigia Suomijos gamtos išteklių instituto (LUKE) mokslininkas Jukka Ponni.
Į jūros vandenis su žemės ūkio nuotekomis patenkant dideliam maistinių medžiagų kiekiui, ėmė sparčiai daugintis augmenija, todėl kai kuriose srityse labai sumažėjo deguonies lygis, o vasarą jūroje ėmė gausiai vešėti dumbliai.
Baltijai vis mažiau primenant jūrą, pirmosiomis aukomis tapo tokios stambesnių jūrų gyvūnų rūšys, kaip Baltijos menkė.
Dar praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje menkių populiacija siekė rekordinį dydį, tačiau pagaunamų žuvų laimikis nuolat mažėjo, kol galų gale dėl susidariusios kritinės padėties 2020 m. ES teko uždrausti menkių žvejybą.
Kadaise Baltijos jūroje egzistavusi didžiulė milžiniškų Atlanto eršketų populiacija dėl taršos ir upėse, kuriose vykdavo jų migracija, pastatytų užtvankų išnyko.
„Draudimas gali ir nepadėti“
Nors ir yra raginama ženkliai sumažinti žvejybos kvotas siekiant apsaugoti likusias populiacijas, yra ir tokių, kurie laikosi kitokios nuomonės.
„Net ir visiškai uždraudus žvejybą, atsargoms tai teigiamo poveikio neturėtų. Efektas netgi būtų priešingas“, – kalbėjo J. Ponni.
Jo manymu, su klimato kaita ir aplinkos apsauga susijusios problemos populiacijoms kenkia labiau nei žvejyba.
Net ir visiškai uždraudus žvejybą, atsargoms tai teigiamo poveikio neturėtų. Efektas netgi būtų priešingas.
Išnykus Baltijos menkėms, silkės gamtoje turi labai nedaug priešų.
Tai reiškia, kad žvejams neretinant atsargų, populiacijos galėtų tapti „pernelyg didelės“ ir dėl maisto trūkumo „atskiri individai taptų mažesni“.
Tačiau su šiuo teiginiu nesutinka Pasaulinio fondo (WWF) žuvininkystės direktorius Matti Ovaska.
Anot jo, silkių atsargoms dėl intensyvios žūklės toliau mažėjant, egzistuoja rizika, kad jų vietą užims kitos gyvūnų rūšys, pavyzdžiui, austrės, kliudysiančios silkių populiacijoms atsigauti.
„Prireiks riboti visų silkių atsargų žvejybą“, – kalbėjo M. Ovaska.
Paskutinis silkių turgus?
Jau beveik tris šimtus metų Helsinkio centre esančioje turgavietėje kiekvieną rudenį verda prekyba, o vietiniai gyventojai kasmetiniame silkių turguje silkes perka tiesiai iš žvejų laivų.
„Silkę valgau kiekvieną savaitę“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo vienas iš pirkėjų Markku Karjalainen.
Nuo marinuotų silkių su svogūnais ir lauro lapais iki rūkytos silkės – silkė, suomių kalba vadinama „silakka“, šimtmečiais buvo svarbi tradicinės Šiaurės šalių virtuvės dalis.
Tačiau, vis daugėjant apribojimų, J. Ponni baiminasi dėl pačios žvejybos ateities.
„Yra rizika, kad žvejybos visai nebeliks. Niekas į ją daugiau neinvestuos“, – kalbėjo J. Ponni.
J. Ponni teigimu, tai būtų liūdna, kadangi dėl pastaruoju metu įdiegtų naujovių silkė dabar prilygsta konservuotiems tunams.
Nepaisant apribojimų, H. Sjogrenas planuoja žvejoti tol, kol galės tai daryti.
„Briuselio primestą ES žuvininkystės politiką derėtų visiškai atnaujinti, o žvejams kaip tokiems derėtų rodyti daugiau pagarbos‘, – kalbėjo jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Trumpo sprendimas sukėlė sąmyšį
Pasaulyje šurmulį sukėlė Amerikos prezidento Donaldo Trumpo sprendimas trims mėnesiams stabdyti visą amerikiečių paramą užsienio šalims, tarp jų ir Ukrainai. Tačiau kol kas pateikiama prieštaringa informacija – ar tikrai U...
-
Baltarusija tikisi per kelias dienas sulaukti naujos Rusijos hipergarsinės raketos
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka tikisi, kad Rusija netrukus jo šalyje dislokuos naują vidutinio nuotolio balistinę raketą „Orešnik“. ...
-
Lukašenka skelbiasi laimėjęs prezidento rinkimus
Baltarusijos autokratas Aliaksandras Lukašenka, valdantis nuo 1994-ųjų, sekmadienį laimėjo rinkimus, kuriuose nebuvo realios konkurencijos ir kuriuos Vakarai pasmerkė kaip suklastotus, rodo Minsko režimo paskelbti balsavusiųjų apklausos rezultat...
-
Kristi Noem patvirtinta JAV krašto saugumo sekretore
JAV Senatas šeštadienį patvirtino Pietų Dakotos gubernatorę Kristi Noem vadovauti Krašto saugumo departamentui (DHS) – pagrindinei agentūrai, kuria prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) siekia pažaboti nelegalią imigr...
-
Berlynas: baltarusiai per rinkimus neturėjo jokio pasirinkimo
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sekmadienį pareiškė, kad Baltarusijos rinkėjai neturėjo „jokio pasirinkimo“ rinkimuose, kuriuos, kaip manoma, laimės dabartinis prezidentas autokratas Aliaksandras Lukašen...
-
Popiežius paragino visas krikščionių Bažnyčias nustatyti vieningą Velykų datą
Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino krikščionių Bažnyčias nustatyti vieningą Velykų datą, kad būtų skatinama vienybė. ...
-
Lukašenka: 2020-ųjų protestų dalyviai turėtų atgailauti, jei nenori problemų
Baltarusijos autokratas Aliaksandras Lukašenka sekmadienį sakė, kad 2020 metų protestuose dalyvavę baltarusiai turėtų atgailauti, jei nenori problemų įsidarbinant, ir kad valdžia juos stebi. ...
-
Pietų Korėjos prezidentui pateikti kaltinimai dėl maišto
Pietų Korėjos prokurorai sekmadienį pateikė kaltinimus nušalintajam prezidentui Yoon Suk Yeolui dėl „vadovavimo maištui“ po nepavykusio karinės padėties paskelbimo ir nurodė nušalintąjį vadovą palikti suimtą. ...
-
Trumpas: Grenlandijos gyventojai nori būti su JAV
Grenlandijos gyventojai norėtų tapti Jungtinių Valstijų dalimi, pareiškė prezidentas Donaldas Trumpas savo pastabose lėktuve „Air Force One“, sekmadienį pranešė kartu su prezidentu keliaujantys žurnalistai. ...
-
Cichanouskaja: rinkimai Baltarusijoje yra farsas
Lietuvoje gyvenanti baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja sekmadienį Baltarusijoje vykstančius prezidento rinkimus pavadino farsu, kuriuo siekiama išlaikyti valdžioje autoritarinį Aliaksandrą Lukašenką. ...