Kas tai – rinkimų triukas? Ar iš tiesų Le Penų šeimoje tvyro pyktis? Jeanas Marie Le Penas, Prancūzijos nacionalinio fronto (PNF) įkūrėjas ir jo duktė Marine, vadovaujanti PNF, kaip reikiant susikivirčijo. Politikos mohikanas net pareiškė, kad dukters išsižada, o Marine atkirto, kad tėvas partiją laiko įkaitu.

Šeiminis konfliktas

Iš šalies žiūrint, skandalas, kilęs Le Penų šeimoje, kiek keistas. Dėl politinių priežasčių susikibo tėvas ir duktė. Ir dar viešai.

Galbūt taip siekiama parodyti, kad PNF iš tiesų – kitoks, nei buvo valdant J.M.Le Penui, kuris pagarsėjo kiek neapdairiais komentarais įvairiais klausimais, ypač žydų žudynių Antrojo pasaulinio karo metais?

M.Le Pen – protinga politikė. Be to, ji labai gudri. 2011 m. perėmusi PNF vadeles iš tėvo, kuris šią partiją įkūrė dar 1972 m., ji sugebėjo sukurti naują partijos įvaizdį, kuris šiuo metu įtinka daugeliui prieš sistemines partijas nusistačiusių prancūzų.

Tiesa, tam reikėjo atsiriboti nuo prieštaringai vertinamų tėvo komentarų. Ir tai M.Le Pen sėkmingai darė. PNF iš radikalios ir net nacistine vadinamos politinės jėgos tapo viena iš įtakingiausių politinių jėgų Prancūzijoje.

Ir dabar nemažai kas mano, kad 2017 m. M.Le Pen gali tapti rimta kandidate perimti Eliziejaus rūmų kontrolę, kitaip sakant, tapti Prancūzijos prezidente.

Vis dėlto pastarasis skandalas nustebino net daug ko mačiusius. Ypač M.Le Pen tėvo elgesys.

J.M.Le Penas ne tik pareiškė nepakęsiąs cenzūros partijos viduje, esą jam galima kalbėti, ką jis nori, bet ir pareiškė, kad išsižada savo dukters, kurios vadovaujamas komitetas dėl prieštaravimo partijos linijai jį ir suspendavo bei pagrasino atimti garbės vadovo titulą.

Nieko nelaukdamas PNF patriarchas pareiškė, kad partijoje sukurs savo "grupę" po to, kai buvo suspenduotas dėl holokausto menkinimo.

Sau būdingu stiliumi J.M. Le Penas pakartojo, kad, jo nuomone, nacių dujų kameros yra tik "tik istorijos detalė". O tada dar pridūrė, kad nori drauge su Rusija apginti "baltąjį pasaulį".

Šie komentarai ir sukėlė daugelio partijos narių bei jos vadovės pasipiktinimą. Tiesa, kiek vėliau J.M.Le Penas patikino, kad neketina steigti alternatyvios antiimigracinės partijos, kuri būtų varžove jo dukters PNF.

"Neketinu steigti naujos partijos. Įkursiu grupę, kuri nekonkuruos su PNF, – žadėjo viename interviu politikas. Nors čia pat kai kurie PNF nariai, prašę neviešinti jų tapatybės, pareiškė, kad su J.M.Le Peno ir jo "bendraminčių būreliu" partija oficialiai nebendraus.

Palinkėjo susituokti

Vis dėlto, tai, ką apie savo dukterį pareiškė J.M.Le Penas, karštakošiška net jam.

Jis ne tik pavadino savo suspendavimą "kriminaliniu aktu", o ir palinkėjo dukteriai nelaimėti prezidento rinkimų. Galiausiai jis pareikalavo, kad šioji išsižadėtų savo vardo, tad kuo greičiau susituoktų ir pasikeistų pavardę.

"Man gėda, kad Nacionalinio fronto pirmininkė turi mano pavardę", – rėžė J.M.Le Penas, duodamas interviu "Europe 1" radijui.

Vis dėlto, nors ir garsėjantis savo nevaldomu liežuviu, šį kartą J.M.Le Penas perlenkė lazdą. Daugeliui prancūzų tokie komentarai buvo kaip šaltas dušas.

M.Le Pen galima suprasti. Nuo pat 2011 m., kai tapo partijos vadove, ji iš paskutiniųjų stengėsi pakeisti PNF įvaizdį, kad partija remtų vis daugiau prancūzų. Nors ji laikosi tvirtų pažiūrų – griežtai pasisako prieš nevaldomą imigraciją į Prancūziją, kuri pikdo šalies gyventojus, be to, laikosi vadinamojo eurokontinentinio požiūrio, pabrėždama žemyninės Europos ir Rusijos ryšių reikšmę – ji drauge stengiasi išvengti tapatinimo su savo tėvu, kuris dažniau laikomas antisemitu nei nesisteminiu politiku.
Tik PNF pavyksta atsikratyti euroskeptiškos, antisemitinės ir rasistinės partijos vardų, J.M.Le Peno komentarai šias pastangas sužlugdo.

Kita vertus, dabartinis skandalas, rodos, M.Le Pen ilgam gali atriboti nuo tėvo. Ir, paradoksalu, jai politine prasme tai  palanku.

Visuomenės apklausos rodo, kad M.Le Pen gali dalyvauti antrajame 2017 m. prezidento rinkimų ture, nors, pasak tų pačių apklausų, jo nelaimės.

Kol kas neaišku, kokią įtaką pastarasis skandalas gali turėti jos populiarumui – jis sumenks, o gal, priešingai, padidės tiek, kad  sisteminėms Prancūzijos partijoms ir jų kandidatams gali kilti didelių sunkumų per rinkimus.

Akivaizdu, kad dabartinis Prancūzijos vedlys Francois Hollande‘as vargiai gali tikėtis sėkmės po dvejų metų vyksiančiuose rinkimuose, o ambicijų neslepiantis buvęs šalies vadovas Nicolas Sarkozy ne tik kapstosi iš korupcijos skandalo liūno, bet ir nėra itin mylimas prancūzų dėl pomėgio leisti laiką turčių aplinkoje.

Prieš tetą su anūke?

Politologai, komentuodami situaciją PNF, sakė, kad vargu ar partija suskils. Beje, taip jau buvo nutikę, kai 1998 m. nuo J.M.Le Peno vadovaujamo bloko atsiskyrė buvęs jo sąjungininkas Bruno Megret ir įkūrė savo politinę jėgą.

Tačiau šį kartą, pasak analitikų, panašaus scenarijaus nebus.

Kita vertus, Marion Marechal-Le Pen – M.Le Pen dukterėčia ir J.M. Le Peno anūkė – jau vadinama kylančia partijos žvaigžde.

Beje, jos pažiūros – konservatyvesnės negu tetos, vadinasi, labiau artimos senelio. Ar gali būti, kad ši 25 metų jaunoji politikė ruošiama valdžios perėmimui?
Kol kas sunku atsakyti. Pati M.M.Le Pen teigė nenorinti kištis į šeimos konfliktą. J.M.Le Penas, akivaizdu, norėtų, kad ji pakeistų jos dukterį aukščiausiame partijos poste. Būtent ją jis pasiūlė iškelti kandidate savo bastionu vadinamoje vienoje Pietryčių Prancūzijos provincijoje.

"Jeigu ji sutiks, manau, ji galės eiti pirma labai gero (kandidatų) sąrašo priekyje. Ji tikrai geriausia, nenoriu sakyti, kad po manęs, bet ji geriausia", – anksčiau yra sakęs buvęs desantininkas J.M. Le Penas.

Vis dėlto partijos patriarcho pasirinkta įpėdinė Marion, kitos jo dukros Yann atžala, nors neįsivėlė į senelio ir tetos kivirčą, taip pat išsakė savo nepritarimą senelio komentarams apie holokaustą.

Rinkimų triukas?

Tiesa, kai kurie Prancūzijos politinės scenos stebėtojai neatmetė galimybės, kad PNF lyderių kivirčas tėra taktinė "gero ir blogo policininko" strategija prieš rinkimus.
Jų nuomone, Jeanas Marie specialiai šokiruoja, o Marine jam atsikerta įtvirtindama savo, kaip santykinai nuosaikios politikės, įvaizdį.

Bet M.Le Pen, komentuodama tėvo komentarus, kalbėjo piktai – pasak jos, "Jeano Marie veiksmai yra kažkur tarp išdegintos žemės strategijos ir politinės savižudybės".
Iki šiol M.Le Pen atsiribodavo nuo tėvo nuomonių teigdama, kad jis kalba tik už save, bet atrodo, kad pastaruoju metu jos kantrybė baigėsi.

Ji taip pat už šias kalbas tėvą, kuris yra PNF garbės pirmininkas, apkaltino paėmus partiją įkaite. "Jo garbės pirmininko statusas neleidžia jam paimti partijos įkaitu su tokiomis provokacijomis, kurių tikslas yra pakenkti tik man. Jos žeidžia visą judėjimą, lyderius, kandidatus, pasekėjus ir rinkėjus", – piktinosi ji.

Politologas Bruno Cautres linkęs manyti, kad M.Le Pen siekia atsikratyti savo tėvo šešėlio iki prezidento rinkimų.

"Jeigu J.M.Le Penas vis dar bus partijos narys 2017 m., tokie jo provokuojantys interviu gali kelti grėsmę partijos šansams rinkimuose. Jis vis dar yra senosios kartos kovotojų simbolis", – tvirtino analitikas. Ekspertas pridūrė, kad tarp dviejų kartų politikų yra atsivėrusi ideologinių skirtumų praraja ir tai – rimta partijos krizė.

J.M.Le Penas: prieštaringa politinė karjera

• 1987 m.: pirmąsyk pareiškė, kad holokaustas tebuvo istorijos detalė.
• 1997 m.: per rinkimų į paramentą kampaniją visaip įžeidinėjo savo varžovę Annette Peulvast-Bergeal.
• 2006 m.: buvo pripažintas kaltu dėl religinės nesantaikos kurstymo, kai viešai neigiamai atsiliepė apie Prancūzijos gyventojus musulmonus.
• 2007 m.: "Le Monde" dienraščiui pareiškė, kad ne visos žmonijos rasės yra lygios, pabrėždamas baltųjų viršenybę.
• 2015 m.: pakartojo, kad, jo nuomone, holokaustas – istorijos detalė, ir tai sukėlė jo ir partijos vadovės M.Le Pen konfliktą.