- Silvija Čibirienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijos ir JAV prezidentai Vladimiras Putinas ir Joe Bidenas (Džo Baidenas) sutarė surengti viršūnių susitikimą, bet jis įvyks tik tuo atveju, jei Rusija neįsiverš į Ukrainą, pirmadienį po naujo karštligiškos diplomatijos raundo, kuriuo siekta išvengti visapusiško karo, paskelbė Prancūzija.
Ir V. Putinas, ir J. Bidenas iš principo sutiko dalyvauti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) pasiūlytame viršūnių susitikime, pranešė Eliziejaus rūmai.
Baltieji rūmai kiek vėliau patvirtino J. Bideno norą dalyvauti tokiame susitikime, bet kalbėjo atsargiai.
JAV administracijos aukšto rango pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė: „Laiką dar reikia parinkti. Formatą dar reikia parinkti, tad viskas visiškai abstraktu.“
Eliziejaus rūmai pridūrė, kad viršūnių susitikimas bus išplėstas ir apims „svarbius tarpininkus“, o Rusijos ir JAV pasirengimas prasidės ketvirtadienį.
Proveržio tikimybė atsirado Vašingtonui įspėjus dėl greitu laiku galimos invazijos, Ukrainai ir Rusijai kaltinant viena kitą dėl suintensyvėjusios artilerijos ugnies prie fronto linijos, skiriančios Kijevo pajėgas ir Maskvos remiamus Rytų Ukrainos separatistus.
Dėl apšaudymo ukrainiečiai priversti slėptis rūsiuose ar kitose slėptuvėse, kai kurie civiliai evakuojami.
Baltieji rūmai savo pareiškime įspėjo, kad Vašingtonas tebėra pasirengęs „primesti greitas ir sunkias pasekmes“, jei Rusija nuspręstų įsiveržti į Ukrainą.
Šiuo metu atrodo, kad Rusija toliau rengiasi visapusiškam Ukrainos užpuolimui labai greitu metu.
„Šiuo metu atrodo, kad Rusija toliau rengiasi visapusiškam Ukrainos užpuolimui labai greitu metu“, – sakoma Baltųjų rūmų spaudos sekretorės Jen Psaki (Džen Psaki) pareiškime.
Vašingtonas ir kitos Vakarų sostinės sako, kad Rusija prie Ukrainos sienų sutelkė daugiau kaip 150 tūkst. savo karių ir yra pasirengusi pradėti visapusišką puolimą.
Maskva neigia ketinanti įsiveržti į savo kaimynę, bet reikalauja, kad NATO pažadėtų niekada nepriimti Ukrainos ir atitrauktų Vakarų pajėgas, po Šaltojo karo dislokuotas Rytų Europoje.
E. Macrono ir V. Putino skambučiai
Apie viršūnių susitikimą paskelbta netrukus po E. Macrono antro per vieną dieną pokalbio su V. Putinu.
Per pirmąjį, valandos ir 45 minučių pokalbį telefonu V. Putinas kaltino Kijevą dėl karinės padėties Rytų Ukrainoje paaštrėjimo, tačiau sakė, kad reikia intensyvinti diplomatines pastangas rasti sprendimą.
„Rusijos prezidentas pažymėjo, kad eskalacijos priežastis yra Ukrainos saugumo pajėgų vykdomos provokacijos“, – pranešė Kremliaus spaudos tarnyba.
V. Putinas per pirmąjį sekmadienio pokalbį pakartojo, kad „Jungtinės Valstijos ir NATO turi rimtai žiūrėti į Rusijos reikalavimus dėl saugumo garantijų“.
Tačiau prezidentai taip pat sutarė, kad „reikia teikti pirmenybę diplomatiniam tebesitęsiančios krizės sprendimui ir daryti viską, kad jis būtų pasiektas“, pranešė Prancūzijos prezidentūra.
Antrą kartą – vėlai sekmadienį – Prancūzijos ir Rusijos prezidentai telefonu kalbėjosi valandą, pranešė Eliziejaus rūmai. Netrukus po to buvo paskelbta apie viršūnių susitikimą.
Anksčiau JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sakė, kad Rusija tebėra „ant invazijos slenksčio“.
Naujas karių judėjimas
JAV žiniasklaida citavo anoniminius šaltinius, sakiusius, jog Vašingtonas praėjusią savaitę gavo žvalgybinės informacijos, kad Kremlius jau davė savo pajėgoms įsakymą pulti Ukrainą. Baltieji rūmai, Pentagonas ir JAV Valstybės departamentas to agentūrai AFP nepatvirtino.
Vienos amerikiečių bendrovės iš palydovų darytos nuotraukos rodo naujų Rusijos karių dislokavimą prie Ukrainos sienų.
Sekmadienį padarytose nuotraukose matyti „daug naujų karių ir šarvuotosios technikos“ – technika ir kariai juda iš esamų karinių objektų į miškus ir laukus maždaug 15–30 km nuo Rusijos sienos su Ukraina, sakoma sekmadienį vakare atsiųstame bendrovės „Maxar“ elektroniniame laiške.
Vasario 13 dieną ir šį sekmadienį padarytų nuotraukų analizė rodo karių ir technikos judėjimą netoli trijų vietovių Rusijos pietvakariuose – prie Soločių, Valuikų ir Belgorodo, nurodė Kolorade įsikūrusi bendrovė.
E. Macronas taip pat pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Šis paragino tuojau pat nutraukti ugnį ir atnaujinti derybas.
„Mes esame už taikos proceso intensyvinimą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė V. Zelenskis ir pridūrė informavęs E. Macroną apie „naują provokuojamą artilerijos ugnį“ prie fronto linijos tarp Ukrainos pajėgų ir Rusijos remiamų sukilėlių.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai pranešė, kad prie šios fronto linijos labai padaugėjo ugnies nutraukimo režimo pažeidimų.
Pastarosiomis dienomis pranešta apie šimtus artilerijos ir minosvaidžių atakų per konfliktą, nuo 2014 metų jau pareikalavusį daugiau nei 14 tūkst. gyvybių.
„Vėl apšaudo“
AFP reporteriai praėjusią naktį girdėjo tebesitęsiantį bombardavimą netoli fronto linijos.
Zolotės kaime Luhansko regione AFP reporteris matė gyventojus besislepiant rūsyje su reikalingiausiais baldais. Šis grindų neturintis rūsys žmonėms slėptis buvo pritaikytas 2014-aisiais kilus konfliktui.
„Šiomis savaitėmis jie pradėjo apšaudyti smarkiau. Dabar jie vėl apšaudo“, – sakė 33 metų Oleksijus Kovalenka.
Tuo metu Maskvoje JAV ambasada įspėjo amerikiečius dėl galimų teroristinių išpuolių viešose vietose Rusijoje.
Anksčiau nuogąstavimus dėl eskalacijos pakurstė Baltarusijos pranešimas, kad bendros pratybos su Rusijos pajėgomis, kurios turėjo baigtis savaitgalį, bus tęsiamos.
Kada planuojama baigti šias pratybas, nenurodoma.
Anksčiau Maskva skelbė, kad 30 tūkst. jos karių Baltarusijoje dalyvauja bendrose parengties pratybose ir kad šios pratybos baigsis sekmadienį, o rusų kariai sugrįš į savo bazes.
Tačiau Baltarusija pareiškė su Rusija nusprendusi „tęsti patikrinimą“, o tokio sprendimo priežastimi nurodė išaugusį karinį aktyvumą prie jų bendrų sienų ir „eskalaciją“ Rytų Ukrainoje.
Maskvos remiami Rytų Ukrainos separatistai, kontroliuojantys Donecko ir Luhansko regionų dalis, kaltina Ukrainą planuojant puolimą prieš juos, nors prie sienos yra sutelktos didžiulės rusų pajėgos.
Kijevas ir Vakarų sostinės tokius pareiškimus išjuokė ir apkaltino Maskvą bandymu išprovokuoti Ukrainą bei sąmokslu sufabrikuoti incidentus, turinčius tapti pretekstu Rusijos intervencijai.
Separatistai padarė panašių pareiškimų dėl Ukrainos pajėgų, paskelbė „visuotinę mobilizaciją“ ir evakuoja civilius į Rusijos teritoriją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Diplomatai atviri: pasaulis keisis prie Trumpo
Po savaitės prasidės antroji Donaldo Trumpo kadencija. Ne tik Lietuvos ekspertai sako, kad su juo baigiasi aiškiomis taisyklėmis grįsta tvarka. Lietuvai siūloma pamiršti vertybinę užsienio politiką. D. Trumpui įspūdį darys ne deklaraci...
-
Nušalintam Pietų Korėjos prezidentui padidintas atlyginimas
Nušalintas Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeolas gaus padidintą atlyginimą, pirmadienį parodė oficialūs dokumentai, nepaisant prieš jį pradėto apkaltos proceso ir tyrimo dėl jo paskelbtos, bet nepavykusios karo padėties. ...
-
Po sensacingos JAV užimtumo ataskaitos rinkos seka Volstrito nuostolius
Azijos ir Europos rinkos pirmadienį smuko po to, kai JAV užimtumo ataskaita sudavė dar vieną smūgį viltims, jog palūkanų normos ir toliau bus mažinamos, o nafta tęsė augimą, skatinamą naujų sankcijų Rusijos energetikos sektoriui. ...
-
Gresiant Trumpo tarifams, Kinijos eksportas pernai buvo rekordinis
2024 m. Kinijos eksportas pasiekė rekordinį lygį ir suteikė ekonomikai taip reikalingą postūmį, virš šalies pakibus Donaldo Trumpo tarifų perspektyvai. ...
-
Didžiausias žmonių sambūris istorijoje: Indijoje maudynių rituale dalyvaus šimtai milijonų piligrimų1
Pirmadienį Indijoje minios induistų piligrimų pradėjo maudytis šventuose vandenyse, organizatoriai tikisi, kad festivalyje „Kumbh Mela“ dalyvaus 400 mln. žmonių ir tai bus didžiausias žmonijos susibūrimas. ...
-
Juodojoje jūroje budi vienas Rusijos raketnešis
Pirmadienio, sausio 13-osios, 6 val. duomenimis, Juodojoje jūroje budi vienas Rusijos raketnešis, kurio bendra salvė – iki keturių kruizinių raketų „Kalibr“. ...
-
Oficialūs rezultatai: Kroatijos prezidentu perrinktas populistas Zoranas Milanovičius2
Dabartinis šalies vadovas Zoranas Milanovičius per antrąjį Kroatijos prezidento rinkimų turą buvo perrinktas dar vienai kadencijai, rodo oficialūs rezultatai. ...
-
Sausio 13-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Sausio 13-oji, pirmadienis, 3 savaitė. Dangaus kūnai: saulė teka 8.36 val., leidžiasi 16.19 val. Dienos ilgumas 7.43 val. Mėnulis (pilnatis) leidžiasi 9.09 val., teka 15.12 val. Vardadieniai: Veronika, Dargaudas, Gilvydė, Iveta, Raimonda, Vera, Hili...
-
Per privačią ceremoniją palaidotas buvęs prancūzų kraštutinių dešiniųjų lyderis
Per privačią ceremoniją Bretanėje šeštadienį buvo palaidotas Jeanas-Marie Le Penas (Žanas Mari Le Penas), Prancūzijos pagrindinio kraštutinių dešiniųjų judėjimo po Antrojo pasaulinio karo vienas įkūrėjų. ...
-
Švedija į NATO patruliavimo misiją Baltijos jūroje siųs tris laivus ir orlaivį
Švedija sekmadienį pranešė, kad po neseniai įvykdyto povandeninių kabelių sabotažo Baltijos jūroje, skirs iki trijų karo laivų ir stebėjimo lėktuvą svarbiausiai infrastruktūrai ir Rusijos „šešėliniam laivynui&ldq...