Pasaulį sukrėtę paslapčių nutekinimai: nuo „WikiLeaks“ iki „Panamos popierių“

  • Teksto dydis:

„Panamos popieriai“ tapo naujausiu pasaulį supurčiusius valstybės arba ekonomikos paslapčių nutekinimu po to, kai viešumo aktyvistų įkurtas tinklalapis „WikiLeaks“ pradėjo naudoti internetą kaip naują savo misijos terpę.

„WikiLeaks“

2006 metais įkurtas ir metais vėliau pradėjęs veikti buvusio kompiuterinio įsilaužėlio australo Juliano Assange'o (Džuliano Asandžo) tinklalapis „WikiLeaks“ pradėjo viešinti paslaptis, tokias kaip JAV karo su terorizmu kalėjimo Gvantanamo įlankoje veiklos detalės arba amerikietės politijės Sarah Palin (Saros Peilin) asmeninių elektroninių laiškų turinys.

2010 metų balandį „WikiLeaks“ grįžo į pasaulio žiniasklaidos pirmuosius puslapius, kai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matoma, kaip JAV sraigtasparnio smūgis Bagdade nukauna du naujienų agentūros „Reuters“ darbuotojus ir kitus žmones.

Tų metų vasarą buvo paskelbti du didžiuliai nutekintos medžiagos paketai: dešimtys tūkstančių JAV kariuomenės vidinio naudojimo dokumentų, susijusių su karais Afganistane ir Irake, atskleidžiantys detalių apie piktnaudžiavimą, kankinimus ir civilių žūtis.

Amerikietis karys Bradley Manningas (Bredlis Maningas), kuris dabar yra lytį pasikeitęs asmuo Chelsea Manning (Čelsi Maning), buvo suimtas nustačius, kad jis buvo tą informaciją nutekinęs šaltinis. Dabar Ch.Manning atlieka 35 metų laisvės atėmimo bausmę už Šnipinėjimo įstatymo pažeidimą.

2010 metų lapkritį „WikiLeaks“ paskelbė dar 250 tūkst. diplomatinių pranešimų iš JAV ambasadų visame pasaulyje, dėl kurių Vašingtonas atsidūrė labai nepatogioje padėtyje.

Tą patį mėnesį vienas Švedijos prokuroras išdavė tarptautinį arešto orderį J.Assange'ui, kad jį būtų galima apklausti dėl įtariamo išžaginimo. Išnaudojęs visas teisines galimybes nebūti išduotas Didžiosios Britanijos, kurioje buvo suimtas, J.Assange'as 2012 metų birželio 19 dieną įžengė į Ekvadoro ambasadą Londone ir pasiprašė politinio prieglobsčio. Jis ten iki šiol tebegyvena.

E. Snowdenas ir NSA

Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas), prieigą prie JAV nacionalinio saugumo agentūros (NSA) įslaptintos informacijos turėjęs žvalgybos kontraktininkas, susisiekė su Britanijos laikraščiu „The Guardian“, kuris 2013 metų birželį atskleidė, kad slaptas JAV teismo nurodymas privertė telekomunikacijų bendrovę „Verizon“ suteikti NSA išsamios informacijos apie jos klientų pokalbius telefonu per keturių mėnesių laikotarpį.

Birželio 6-ąją dienraščiai „The Washington Post“ ir „The Guardian“ paskelbė, kad NSA ir Federalinis tyrimų biuras (FTB) turi galimybę prieiti prie didžiųjų interneto bendrovių, tokių kaip „Microsoft“, „Yahoo!“, „Google“ ir „Facebook“ serverių, stebėdami už JAV ribų esančių žmonių veiklą internete. Taip pat buvo paskelbta, kad buvo šnipinėjamos Kinijos mobiliojo ryšio bendrovės.

JAV pareigūnai apkaltino E.Snowdeną, kuris prisipažino esantis šio nutekinimo šaltinis, šnipinėjimu ir valstybės paslapčių vagyste bei siekė jį suimti, kai buvęs žvalgybininkas pabėgo į Honkongą. Tačiau jam pavyko ištrūkti ir išskristi į Maskvą. E.Snowdenas tebegyvena Rusijoje.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

"O Mūza pašlovinki

"O Mūza pašlovinki portretas
vyrus per negandas ėjusius drasiai!.."(Homero Iliada ir Odisėja")Ir tikrai, šiuo atveju, tegul bus pašlovinti drasūs ir kovojantys su netiesa ir pasaulio blogybėmis, žmonės.GINANTYS VIEŠĄ INTERESĄ.Tiek Asandžas, tiek Snowdenas, tiek tie šaunuoliai žurnalistai paviešinę Panamos popierius.ŠLOVĖ JIEMS!
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių