Lėktuvų varikliai, varomi baterijų, būtų tokios pat galios ir greičio, kaip ir dabartiniai kuru varomi lėktuvai. Bendrovės atstovai teigia, kad informavo skrydžių bendroves, veikiančias Norvegijoje, ir šios sutiko prisijungti prie projekto.

Dar prieš kelerius metus tokių lėktuvų egzistavimas atrodė kaip tolima svajonė, tačiau jau dabar didžiosios pasaulio bendrovės, projektuojančios lėktuvus, investuoja daug laiko ir pinigų į naujas ateities oro transporto technologijas. Tarp tokių bendrovių minima ir Europos lėktuvų gamintoja „Airbus“, ir amerikiečių „Boeing“. Šios kompanijos jau kuria reikiamas technologijas.

Manoma, kad pirmieji lėktuvai, pasirodysiantys Norvegijos danguje, turės iki 20 vietų. Vėliau eilė ateitų lėktuvams, kuriuose būtų iki 100 vietų. Dar didesni lėktuvai galėtų būti hibridiniai – varomi tiek kuru, tiek elektra.

Pradėjus skraidyti panašaus tipo lėktuvams, būtų pasiekti trys tikslai: būtų sumažintas atmosferos teršimas, išlaidos kurui sumažėtų dvigubai, o keleivių bilietai taip pat atpigtų. Jei kažkam atrodo, kad tokie norvegų planai yra juokingi ar nepasiekiami, reikia priminti, kad panaši situacija buvo prieš keletą metų, kai skeptikai netikėjo, jog hibridiniai ir elektriniai automobiliai gali pakeisti įprastus, varomus kuru. Šiandien Norvegijoje pusė parduodamų naujų automobilių yra arba hibridiniai, arba elektriniai.

Norvegija atstatė santykius su Kinija

Neseniai Kinijoje su oficialiu vizitu viešėjusi Norvegijos ministrė pirmininkė Erna Solberg sulaukė didelio Kinijos vadovų ir šalies verslininkų dėmesio. Ji buvo sutikta kaip pridera aukštiems užsienio vadovams – išrikiuotais garbės kariais, patrankų salvėmis, kariniu orkestru, kuris plėšė Norvegijos himną. Nebūtų nieko neįprasto, jeigu ne tai, jog Norvegijos ir Kinijos santykiai buvo pašliję pastaruosius šešerius metus.

Jau pirmą vizito dieną tapo aišku – Norvegija ir Kinija atkūrė gerus santykius. Pastarieji subjuro ne dėl kokių nors ekonominių nesutarimų, o dėl vertybių – 2010 m. Norvegijoje Nobelio taikos premija buvo įteikta Kinijos disidentui Liu Xiabo. To užteko, kad per naktį norvegai prarastų 94 proc. šviežios žuvies rinkos.

Nuo tada Norvegijos bei Kinijos ekonominiai santykiai merdėjo. Todėl, vos tik abiejų šalių politikai, apsikeitę mandagiomis frazėmis ir nusilenkimais, sutarė atnaujinti derybas dėl laisvosios prekybos, į darbą kibo verslininkai.

Iki praėjusių metų Kinijos kompanijos vengė investuoti Norvegijoje. Šį kartą kinų dėmesys investavimo galimybėms Norvegijoje pasirodė milžiniškas. Vien pirmo susitikimo metu buvo pasirašytos šimtamilijoninės sutartys. Jei kinus labiausiai domina investicijos į Norvegijos bendroves, tai norvegus – eksportas ir milžiniška rinka.

Norvegams Kinija gali ir vėl tapti svarbia žuvies rinka, kur šalies verslininkai gali parduoti žuvų ūkiuose užaugintą lašišą. Iki pablogėjant santykiams, norvegams priklausė didžioji dalis šviežios žuvies rinkos Kinijoje, tačiau po to teko tenkintis tik 2 proc. Atsiradusią nišą čia netrukus užėmė tokios šalys, kaip Čilė, Škotija bei Farerų salos.

Nors Norvegijos politikai ir visuomenės veikėjai ragino E. Solberg kelti žmogaus teisių padėties klausimą Kinijoje, tačiau, atrodo, kad norvegų ekonominiai interesai šį kartą nugalėjo.

Nekilnojamojo turto kainos ir toliau auga

Bankai ir nekilnojamojo turto (NT) ekspertai metų pradžioje prognozavo, kad būstų kainos Norvegijoje, ypač Osle, nebekils taip sparčiai, kaip pastaraisiais metais. Buvo teigiama, kad 2017 m. NT bumas aprims, o kainos gali net kristi, tačiau spėjimai nepasitvirtino.

Pirmąjį metų ketvirtį būstų kainos, palyginus jas su praėjusių metų pabaigos kainomis, Norvegijoje vidutiniškai išaugo beveik 2 proc. Labiausiai jos augo sostinėje Osle ir aplink esančiame Akeršuso regione. Čia kainos paaugo beveik 4 ir 3 proc. Palyginus su praėjusių metų ketvirčiu, kainos Osle išaugo net 21 proc. ir iki 5 proc. mažiau aplink sostinę esančiuose rajonuose.

Būstų kainos Norvegijoje jau kurį laiką išlieka viena iš karščiausiai aptariamų temų. Politikai nuolat primena apie NT burbulą, kuris gali vieną dieną sprogti ir pridaryti žalos Norvegijos ekonomikai. Bankai bei NT pardavėjai tarpusavyje nesutaria. Vieni teigia, kad situacija jau dabar nėra sveika – statoma per daug būstų ir dėl to NT rinka gali griūti. Kiti gina NT kainas ir sako, kad jos nėra per didelės, o NT rinkai niekas negresia.

„Statoil“ Barenso jūroje vėl bandys išgauti naftą

Po dvejų metų pertraukos Norvegijos valstybinė naftos kompanija „Statoil“ grįžta į Barenso jūrą ieškoti naftos. Norvegijos vyriausybė naftos paieškoms leidimus išdavė dar 2015 m., tačiau po paskutinių nesėkmingų naftos paieškų Šiaurėje 2012 m. ir 2014 m. bendrovė buvo atsisakiusi šių planų. Tada iš dvylikos gręžinių naftos aptikti pavyko tik viename.

Dabar vėl tikimasi atversti naują puslapį ir po ilgo naftos atsargų mažėjimo laikotarpio atrasti didelius naftos klodus. Naujų paieškų nuspręsta imtis sumažinus išlaidas gręžiniams. Jas pavyko sumažinti apie 30–40 proc. Skaičiuojama, kad vienas gręžinys bendrovei kainuos maždaug 15–20 mln. eurų, o iki rudens planuojama išgręžti penkis tokius gręžinius.

Paieškos vietovė, kurioje bus žvalgoma nafta, yra Arktyje, kurią teoriškai dengia ledas bei sniegas. Dar prieš keliolika metų tokie darbai nebūtų įsivaizduojama, tačiau klimato kaita šioje vietovėje jau ištirpdė ledynus, todėl „Statoil“ tikisi, kad darbai turėtų eitis sklandžiai. Didžiausiu iššūkiu, radus naftos, būtų jos logistika, mat naftos telkiniai nuo kranto būtų nutolę per 400 km, labai audringoje jūros dalyje. Didžioji dalis Norvegijos naftos atsargų slypi Barenso jūros teritorijoje.

Džiaugsmu dėl galimų naujų naftos klodų trykšta ne visi. Gamtosauginė organizacija „Greenpeace“ teigia, jog žmonija yra radusi daugiau naftos, nei pajėgia išgauti, todėl naujos „Statoil“ paieškos atrodo abejotinai, ypač, kai kalbama apie klimato kaitą bei atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo galimybes.