Lašiša tampa naująja Norvegijos nafta – taip galima apibūdinti situaciją, kai naftos kainos kritimas ir vis didėjanti lašišų paklausa šių žuvų augintojus daro eksporto lyderiais. Norvegijos žiniasklaidoje žuvies kaina jau sulyginama su naftos kaina: barelis naftos yra pigesnis nei standartinė išskrosta 4,5 kg sverianti lašiša, praneša LRT RADIJAS, apžvelgdamas Norvegijos verslo naujienas.

Tai iki šiol negirdėtas dalykas, atskleidžiantis faktą, kad žuvies pramonė Norvegijoje išgyvena pakilimą. Praėjusiais metais žuvies eksportas sudarė apie 7,5 mlrd. eurų ir buvo dvigubai didesnis nei prieš dešimtmetį. Ypač auga lašišos paklausa, kuri Norvegijoje auginama žuvininkystės ūkiuose. Norvegų žiniasklaida netgi pradėjo juokauti, kad naftos tautos vardą jau laikas keisti į lašišos tautos, o pasaulyje žinomiausias norvegas yra lašiša.

Ekonomikos prognozės – pesimistinės

Norvegijos ekonomika įjungė krabo pavarą ir šiuo metu juda taip lėtai, kad iš esmės augimo nebeliko nė ženklo – taip pesimistiškai savo šalies ekonomiką apibūdina Norvegijos žiniasklaida. Norvegijos centrinio banko vadovas Oystenas Olsenas savo metiniame pranešime taip pat pasakė tai, ko daugelis norvegų garsiai ištarti neišdrįsta, – aukso amžius Norvegijoje baigėsi.

Šalis, norėdama laimėti konkurencinę kovą su kitomis valstybėmis, turi mažinti išlaidas. Statistikos biuro pateikti duomenys rodo, kad Norvegijos ekonomikos padėtis gerokai sunkesnė, nei buvo prognozuojama. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus paaugo vos 1 proc., nors buvo tikimasi, kad augimas bus apie 1,4 proc. Ekonomistų kalba tai reiškia žemą ekonomikos pajėgumų išnaudojimą ir augantį nedarbą.

Labiausiai dėl šios situacijos kalta besitęsianti pasaulinė naftos kainų kelionė žemyn. Mažesnės investicijos Norvegijos naftos sektoriuje prisideda prie investicijų sumažėjimo šalies versle bendrai ir prie mažesnio paslaugų eksporto. Tačiau ne viskas taip blogai. Žemos naftos kainos iš padebesių nutupdė Norvegijos kroną, kurios kritimas sudarė apie penktadalį jos vertės, o tai gerokai prisidėjo prie kitų pramonės šakų eksporto augimo. Daugiausia dėl to laimėjo chemijos ir farmacijos pramonės, o kalno viršūnėje atsidūrė žuvies pramonė, kurios produkcijos gamyba išaugo labiausiai.

Norvegijos banko vadovas teigia kad norvegai turi ruoštis tam, kad jų perkamoji galia ateityje nebedidės, o Norvegijos ekonomika, norėdama atsigauti, turės persiorientuoti – atrasti naujas verslo šakas, kurios pakeis silpstančią naftos pramonę ir taps naujais ekonomikos flagmanais.

Jau dabar, susilpnėjus Norvegijos kronai, matoma pokyčių, kai eksportas auga labiau nei importas. Tačiau bent artimiausioje ateityje tai neišgelbės nuo augsiančio nedarbo, kuris bus didesnis, nei norvegai yra pripratę. Ar Norvegija sugebės perorientuoti savo ekonomiką? Per artimiausius keletą metų tai turėtų paaiškėti.

Nerimą kelia atlyginimų augimas

Norvegija pastaruosius 20 metų pasauliui, o dar labiau Lietuvai, yra žinoma dėl savo aukštų darbo užmokesčių. Tūkstančiai lietuvių susiviliojo galimybe gauti geresnį atlygį šioje Skandinavijos valstybėje ir išvyko dirbti.

Net ir nuvertėjus šalies valiutai kronai, daugeliui europiečių norvegų vidutiniai atlyginimai, siekiantys 4 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, vis dar gali atrodyti nepasiekiamomis aukštumomis. Tačiau ar tai tęsis ir ateityje? Šalies ekonomika išgyvena ne geriausius laikus. Nedarbas auga daugiausia naftos pramonėje, tačiau po truputį persimeta ir į kitas sritis.

Atlyginimų augimas Norvegijoje praėjusiais metais buvo pats žemiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir tesudarė 2,8 proc., o kainos šalyje pakilo 2 proc.

Norvegams tokia situacija kelia nerimą. Daugeliui kyla klausimas, ar atlyginimai vis dar augs. Ekonomistai turi vieną žinią, kuri nėra gera, – atlyginimų augimas, koks buvo ankstesniais metais, gali likti tik gerais prisiminimais. Tačiau tai nereiškia, kad atlyginimai visiškai nustos augti. Vis dėlto svarbesniu dalyku ateityje norvegams gali tapti ne atlyginimų šuoliai, o darbo vietos išsaugojimas ar naujojo darbo susiradimas.