Dorinas Receanas duodamas interviu Pasaulio ekonomikos forume (PEF) Davose, Šveicarijoje, apkaltino Rusiją bandant kelti nestabilumą Moldovoje, kad vėliau šiais metais vyksiančiuose parlamento rinkimuose būtų išrinkta Maskvai palanki vyriausybė.

Rusijos valstybinė gamtinių dujų bendrovė „Gazprom“ sausio 1 dieną sustabdė dujų tiekimą Uždniestrei dėl to, kad proeuropietiška Moldovos vyriausybė nepripažįsta jos reikalaujamos skolos. Po sustabdymo 400 tūkst. Uždniestrės gyventojų liko be šildymo ir karšto vandens.

Uždniestrė, tarptautiniu mastu pripažįstama kaip Moldovos dalis, byrant Sovietų Sąjungai paskelbė nepriklausomybę ir nuo to laiko buvo priklausoma nuo Maskvos finansinės paramos, tačiau rusiškos dujos regionui buvo tiekiamos per Moldovą.

Separatistiniame regione, įsikūrusiame tarp Ukrainos ir Moldovos, yra dislokuota maždaug 1,5 tūkst. Rusijos karių.

„Ši dujų ir energetikos krizė Uždniestrės srityje yra skirta sukelti saugumo krizę Moldovoje, visoje Moldovoje, taip pat ir regione“, – AFP tvirtino D. Receanas.

D. Receanas pareiškė, kad Davoso forume su Europos Sąjungos (ES) lyderiais tarsis, „kaip kartu įveikti šią Rusijos agresiją prieš Moldovą“.

Jis tvirtino, kad Uždniestrės valdžia turi priimti dujas ir anglis iš tarptautinės bendruomenės arba „Gazprom“ turi atnaujinti tiekimą.

„Kol kas jie to nepriima, – sakė D. Receanas, turėdamas omenyje energijos tiekimą iš tarptautinės bendruomenės. – Bet mes dėl to dirbame.“

„Labai svarbu paminėti, kad tokie scenarijai galimi tik kartu su dabartinės vadinamosios taikos palaikymo misijos, kurioje dalyvauja rusų kariai, pakeitimu Jungtinių Tautų (JT) vadovaujama civiline taikos palaikymo misija“, – sakė jis.

Derybos dėl narystės ES

„Rusija ketina ten įtvirtinti savo valdžią ir karinį buvimą, kad galėtų mesti iššūkį Ukrainai ir jos vakarinėje, pietvakarinėje dalyje, tai reiškia, Odesos srityje“, – aiškino D. Receanas.

„Jų tikslas – sukelti nestabilumą Moldovoje“, – teigė jis.

Premjeras sakė, kad rugsėjį Moldovoje tikriausiai vyks parlamento rinkimai ir kad Rusija per juos sieks prorusiškos vyriausybės, kuri tuomet „sutiktų įtvirtinti Rusijos kariuomenės buvimą“.

Rusija buvo apkaltinta kišimusi į lapkritį įvykusius Moldovos prezidento rinkimus, kuriuos galiausiai laimėjo proeuropietiška prezidentė Maia Sandu.

Spalį vykusiame referendume Moldova minimalia balsų persvara pasisakė už šalies narystę ES.

Pasak D. Receano, Moldova šiemet galėtų pradėti derybas dėl narystės ES, kad galėtų prisijungti prie bloko iki 2030 metų.