Godumas – viena didžiausių žmogaus silpnybių. Nenuostabu, kad vadinamasis Magnickio sąrašas Rusijoje kelia tiek aistrų. Vakarams tai – Rusijos spaudimo ginklas, o Kremliui – tikra rakštis.

Juodasis sąrašas

Kas gi yra tas Magnickio sąrašas, kurį sudarė JAV pareigūnai? Kuo jis svarbus, kalbant apie Rusijos bei Jungtinių Valstijų santykius ir apie pačią Rusiją?

Trumpai tariant, Magnickio sąrašas – tai sąrašas, kuriame puikuojasi Rusijos pareigūnų, įtariamų žmogaus teisių pažeidimais, pavardės. Visiems, patekusiems į šio įstatymo veikimo lauką, nebus (kaip įspėja amerikiečiai) leidžiama įvažiuoti į JAV, o jų aktyvai JAV bankuose bus įšaldyti.

Tarsi nieko ypatinga. Tačiau iš tiesų sąrašas – labai svarbus.

Pirmiausia, su kuo susijęs šio sąrašo atsiradimas?

Nukankintas kalėjime

Sąrašas pavadintas Rusijos advokato Sergejaus Magnickio garbei, kuris mirė 2009 m. viename Rusijos kalėjime.

S.Magnickis buvo civilinės teisės specialistas. Jis dirbo Maskvoje esančioje teisininkų kontoroje „Firestone Duncan“, kuri atstovavo Didžiojoje Britanijoje įsikūrusiai investicijų konsultavimo bendrovei „Hermitage Capital Management“.

Britų „Hermitage“ kažkada buvo viena didžiausių užsienio investuotojų Rusijoje. Veiklą pradėjusi 1996-aisiais bendrovė laukinio kapitalizmo metais į Rusijos vertybinių popierių rinką investavo milijonus dolerių ir netrukus tapo viena didžiausių investicijų bendrovių, kurios pelnas siekė milijardus.

Viena iš „Hermitage“ veiklos sričių – korupcijos valstybinėse įmonėse mažinimas ir jų valdymo efektyvinimas.

Antai 1998–2000 m. britų bendrovėje buvo pavesta atlikti valdymo reformą koncerne „Gazprom“.

2005 m. „Hermitage“ reikalai ėmė klostytis bloga linkme, kai į žiniasklaidą nutekėjo informacija apie įvairių valdžios pareigūnų korupcinius ryšius keliose valstybinėse Rusijos įmonėse, kuriomis domėjosi „Hermitage“.

Po kurio laiko „Hermitage“ atsidūrė Rusijos teisėsaugos taikiklyje. Prieš bendrovę imtasi sankcijų: išsiųsti jos vadovai, atliktos kratos, areštuotos sąskaitos.

S.Magnickiui „Hermitage“ vadovai nurodė išsiaiškinti, kas dedasi, ir atstovauti bendrovei. Atlikęs tyrimą advokatas pažėrė kaltinimų Rusijos teisėsaugai dėl neva sufabrikuotos bylos.

Jo akiratyje atsidūrė kai kurie Rusijos bankininkai ir net rusų mafija. S.Magnickis išsiaiškino, kad įvairūs Rusijos valdininkai savo kišenes per „Hermitage“ skandalą pasipildė beveik 43 mln. dolerių. Jis taip pat nustatė grupę Rusijos pareigūnų, kurie kartu su rusų mafija per „mokesčių sugrąžinimą“ iš šalies biudžeto pavogė daugiau nei 230 mln. JAV dolerių.

„Hermitage“ atstovai apie tyrimą informavo Rusijos vyriausybę. Tačiau vietoj tyrimo dėl galimo pinigų plovimo buvo pradėta rinkti įrodymus prieš patį S.Magnickį.

Galiausiai advokatas buvo areštuotas ir 2008 m. lapkritį įkalintas Butyrkų kalėjime Maskvoje. Likus aštuonioms dienoms iki termino, po kurio turėjo būti paleistas, S.Magnickis mirė.

Teisininkas niekada negalėjo pasigirti stipria sveikata. Jam buvo cukrinis diabetas, o kalėjime jis dar susirgo ir kasos uždegimu.

Oficialiai teigiama, jog 37-erių teisininkas mirė nuo širdies nepakankamumo, tačiau S.Magnickio giminaičiai tvirtina, kad jis areštinėje buvo mušamas ir kankinamas.

Diskusijos Vašingtone

2010 m. ES pasiūlė neįsisleisti į savo erdvę rusų pareigūnų ir valdininkų, susijusių su S.Magnickio mirtimi (tiesa, galutinis sprendimas iki šiol nepriimtas).

O JAV Kongreso nariai pasiūlė teisės aktą „Dėl įstatymo viršenybės S.Magnickio byloje“.

Projekte buvo numatyta sudaryti sąrašą maždaug 60-ies Rusijos pareigūnų, kuriems būtų uždrausta atvykti į JAV. Į sąrašą pateko Rusijos vidaus reikalų ministerijos, Federalinės saugumo tarnybos, Federalinės mokesčių inspekcijos, Generalinės prokuratūros ir kitų institucijų atstovai.

Jiems, kaip numatyta, būtų taikomos sankcijos: neišduodamos vizos ir įšaldomos banko sąskaitos.

JAV prezidento Baracko Obamos administracija spaudė Kongresą švelninti Magnickio sąrašo įstatymo formuluotę, ypač dėl bandymo susieti sąrašą su vadinamąja 1974 m. priimta Jacksono–Vaniko pataisa. Ši numato JAV prekybos apribojimus su šalimis, kuriose pažeidžiamos žmogaus teisės.

Atstovų rūmuose Magnickio teisės aktas buvo patvirtintas solidžia balsų dauguma. Tačiau dar neaišku, kaip balsuos Senatas ir ar B.Obama šį įstatymą pasirašys.

Diplomatinis žaidimas

Iš esmės Magnickio sąrašas – parankus ginklas amerikiečiams, jei šie norėtų paspausti Rusiją.

Kita vertus, B.Obamos administracija, atrodo, kol kas nenori pernelyg tampyti Kremliaus už ūsų, bent jau kol kalbama apie abiejų šalių santykių „perkrovimą“.

O Kremlių sąrašas itin erzina. Kodėl? Šimtams, o gal net tūkstančiams rusų valdininkų (priklauso nuo Amerikos valios) amerikiečių sankcijos (ypač finansinės – sąskaitų įšaldymas) būtų labai nemalonios.

Ne paslaptis, kad daugelis rusų elito narių Vakarų bankuose laiko savo lėšas, Vakaruose įsigiję nekilnojamojo turto, į studijas Vakarų universitetuose leidžia savo vaikus.

Vakarų sankcijos būtų nemalonios ir Kremliui. Rusijoje būtent valdininkų ištikimybė sistemai (už kurią tie patys valdininkai gauna galimybę naudotis įvairiomis privilegijomis), yra režimo pagrindas. O jei Vakaruose šių valdininkų turtai būtų konfiskuoti?..

Akivaizdu, kad JAV sankcijos rusų valdininkams smogtų gerokai stipriau nei, atvirkščiai, – Kremliaus sankcijos amerikiečiams Rusijoje. Taigi šiuo atveju suduoti lygiavertį smūgį rusams – sunku.

Vienas JAV politologas pokalbių laidoje ironiškai pajuokavo, kad jei Rusija pritaikytų Amerikai vadinamąjį Buto sąrašą (taip vadinamas Rusijos sudarytas juodasis sąrašas, kuriame, kaip spėjama, gali būti įrašytos Amerikos agentų, sulaikiusių garsųjį ginklų prekeivį Viktorą Butą, pavardės), jis „turbūt atsisakytų atostogų Rusijos provincijoje ir vietoj jų nukeliautų į Londoną ar Paryžių“.

Nestebina, kad Maskva į Magnickio sąrašą reagavo tulžingai. Rusija perspėjo Vašingtoną, kad atsakys deramai, jei Magnickio sąrašas bus patvirtintas. Amerikoje net buvo pasamdyta lobistų, kad paveiktų Kongreso narių nuomonę balsuojant dėl vadinamojo Magnickio įstatymo.

Tačiau koziriai vis tiek lieka Vašingtono rankose, tik kyla klausimas, ar šį kartą amerikiečiai jais pasinaudos, ar tai buvo tik perspėjimas Kremliui, kad reikalui esant nepamirštų, kurią poziciją paremti.

Suveda sąskaitas?

Beje, šią savaitę Didžiojoje Britanijoje buvo nužudytas buvęs Rusijos nusikalstamo pasaulio atstovas Aleksandras Perepiličinojus.

Įdomu tai, kad jis buvo vienas liudytojų tiriant S.Magnickio mirties aplinkybes. Jis yra ketvirtas su šiuo skandalu susijęs asmuo, kuris staiga mirė.

Pasak britų žiniasklaidos, A.Perepiličinojus atskleidė schemas, kaip Rusijos pareigūnai, pralobę po mokesčių apgavystės prieš „Hermitage“, pasinaudojo Šveicarijos bankų sąskaitomis, kad įsigytų prabangaus nekilnojamojo turto Dubajuje ir Juodkalnijoje.

Pagal šiuos duomenis šveicarų pareigūnai buvo pradėję tyrimą dėl kelių sąskaitų banke „Credit Suisse“, kai „Hermitage“, kuriame S.Magnickis dirbo, persiuntė įrodymus dėl įtartinos Rusijos pareigūnų veiklos.

Vienas su tyrimu susipažinęs šaltinis pabrėžė: „A.Perepiličinojus buvo tas vaikinas, kurio parodymai leido jiems pradėti tyrimą. Jis jiems atskleidė fiktyvių bendrovių pavadinimus, “Credit Suisse„ bankų sąskaitas, turto įsigijimo sandorius.“

Skandalo aukos

Sergejus Magnickis. Civilinės teisės specialistas, Rusijos teisininkų kontoros „Firestone Duncan“, atstovavusios Didžiojoje Britanijoje įsikūrusiai investicijų konsultavimo bendrovei „Hermitage“, buvęs darbuotojas. Jis išaiškino 230 mln. dolerių apgaulės schemą ir apkaltino korupcija aukštus Rusijos valdininkus.

Valerijus Kuročkinas. Jam buvo patikėta vadovauti „Hermitage“ antrinėms įmonėms, kai jos buvo perleistos kriminaliniam pasauliui pasinaudojant pavogtais antspaudais ir korporaciniais sertifikatais. Rusijos žinybos tvirtino, kad sukčiai juo pasinaudojo. Tačiau apklausti vyro nepavyko, nes jis buvo rastas negyvas viename Ukrainos oro uoste.

Semionas Kobeinikovas. Kai „Hermitage“ pamatė, kad per apgaulę gauti „sugrąžinti“ mokesčiai buvo pervesti į „Universal Savings Bank“ sąskaitą prieš pat jį likviduojant, Rusijos teisėsauga pranešė, kad banką įsigijo S.Kobeinikovas. Apie šį asmenį mažai žinoma. Jis turėjo Rusijos ir Vengrijos pilietybę. 2008 m. žuvo – iškrito pro balkono langą.