Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prisijungs prie ES lyderių iš Kyjivo vaizdo ryšio priemonėmis, blokui tikintis rasti galimybių toliau teikti ekonominę ir karinę paramą jo šaliai bei išlaikyti griežtą poziciją Maskvos atžvilgiu.

ES lyderiai taip pat aptars, kaip geriau apsaugoti savo ypatingos svarbos infrastruktūrą po nuotėkių Rusiją ir Europą jungiančiame dujotiekyje „Nord Stream“, kurie įvyko, kaip manoma, dėl sabotažo akto.

Visgi daugiausia dėmesio bus skiriama pastangoms įveikti didelius nesutarimus dėl kovos su energetikos krize būdų, 27 bloko šalims ginčijantis dėl geriausio sprendimo, leisiančio sumažinti kainas.

ES susidūrė su energetine krize, elektros energijos kainoms ėmus augti po didžiulio dujų kainų šuolio, kurį lėmė Rusijos sprendimas užsukti čiaupus.

Viso bloko vyriausybės mėgina sumažinti savo šalių gyventojų išlaidas, tačiau jos pasikliauna skirtingais energijos šaltiniais, o tai lemia susiskaldymą ieškant bendrų sprendimų.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pasiūlė priemonių „planą“, kurios padėtų palengvinti naštą, įskaitant galimą į bloką importuojamų dujų kainų viršutinės ribos nustatymą.

„Vėl atsidūrėme kritinėje padėtyje. Energetikos krizė yra sunki ir įžengė į naują etapą“, – lyderiams parašė U. von der Leyen.

„Tik bendras Europos atsakas gali sumažinti energijos sąnaudas šeimoms ir įmonėms bei užtikrinti energetinį saugumą šią ir ateinančias žiemas“, – pridūrė EK vadovė.

Bendra pozicija

Importuojamų dujų kainų viršutinės ribos įvedimo galimybės svarstymas rodo galimą krypties pasikeitimą po to, kai didžiausia bloko ekonomika Vokietija išreiškė nerimą, jog toks žingsnis gali nukreipti tiekimą iš Europos į kitus regionus.

Berlynas sulaukė kritikos iš kitų ES narių dėl klausimo svarstymo vilkinimo bei dėl to, kad paskelbė 200 mlrd. eurų (199 mlrd. JAV dolerių) fondą, skirtą savo nacionalinei dujų kainų viršutinei ribai finansuoti.

Tuo metu Šiaurės pusrutulyje artėjant žiemai, penkiolika ES šalių paragino bloką nustatyti dujų kainų viršutinę ribą, nusprendžiant, kiek bus mokama už vamzdynais ar laivais atgabenamas dujas.

„Turime įsitikinti, kad apsispręsime dėl veiksmingo būdo“, – pažymėjo Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte (Markas Riutė).

„Manau, kad visais šiais klausimais galėtume susitarti dėl bendros pozicijos per ateinančias savaites“, – pridūrė jis.

Klausimo sudėtingumą trečiadienį pabrėžė OPEC+ susitarimas sumažinti naftos gavybą 2 mln. barelių per dieną, nepaisant Vakarų pastangų apriboti pajamų, naudojamų karui finansuoti, šaltinį Maskvai.

Toks OPEC+ sprendimas gali sukliudyti Didžiojo septyneto (G-7) siekiui apriboti Rusijos naftos kainas – šias priemones ES numatė naujausiame sankcijų pakete, dėl kurio susitarta šią savaitę.

Nepaisant tam tikro Vengrijos nepasitenkinimo, blokas sugebėjo išlikti iš esmės vieningas prieš Kremlių tuo metu, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas eskalavo konfliktą paskelbdamas keturių okupuotų regionų aneksiją.

ES taip pat siekia išlaikyti savo paramą Kyjivui, Ukrainos pajėgoms sėkmingai kontratakuojant.

Ukraina ragina ES paspartinti taip reikalingą ekonominę paramą, Briuseliui pirmadienį pasirašius susitarimo memorandumą skirti 5 mlrd. eurų finansinę pagalbą.

Be to, kiek vėliau šį mėnesį blokas tikisi pradėti Ukrainos pajėgų mokymo misiją.

ES taip pat svarsto galimybę skirti naują finansavimą Ukrainos ginkluotės įsigijimui, kuri padidintų bloko bendras išlaidas ginkluotei iki 3 mlrd. eurų.