Tokio statuso suteikimu prasideda ilgas šios neramios Balkanų valstybės kelias į ES.

Rusijos karas Ukrainoje atgaivino ES norą svarstyti galimybę įsileisti daugiau savo rytinių kaimynių po daugelį metų trukusios aklavietės.

Blokas nerimauja, kad kitos galybės, pavyzdžiui, Rusija ar Kinija, gali išplėsti savo įtaką Balkanuose, jei prie Bendrijos norinčioms prisijungti šalims bus užkirstas kelias tai padaryti.

Briuselyje susitikę valstybių narių Europos reikalų ministrai sprendimą priėmė Europos Komisijai spalio mėnesį rekomendavus pradėti Bosnijos narystės procesą.

Oficialiai tam ketvirtadienį Briuselyje turi pritarti ES lyderiai.

Šis žingsnis žengtas nepaisant ilgalaikio susirūpinimo dėl politinės padėties Bosnijoje – 3 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kurią nuo prieš tris dešimtmečius vykusio niokojančio karo pabaigos slegia etniniai nesutarimai.

Ji tebėra padalyta į serbų darinį – Serbų Respubliką (Republika Srpska) – bei musulmonų-kroatų apgyvendintą Bosnijos ir Hercegovinos Federaciją. Abi dalis jungia silpna centrinė vyriausybė.

Ši Balkanų valstybė yra valdoma administracinės sistemos, sukurtos 1995 metų Deitono taikos susitarimu, kurio dėka 10-e dešimtmetyje pavyko užbaigti konfliktą. Tačiau iš esmės to neužteko sukurti stabilų pagrindą šalies politinei raidai.

EK nustatė keturiolika prioritetinių reformų krypčių, kurias Bosnija privalo įgyvendinti, kad galėtų pereiti į kitą oficialių stojimo derybų pradžios etapą.

ES plėtros komisaras Oliveris Varhelyi (Oliveris Varhelijus) sakė, kad savo kelyje į bloką Bosnija priėjo „lemtingą akimirką“.

Tuo metu valstybės politikai tvirtina, kad atėjo metas jai suteikti kandidatės statusą.

Atėjo laikas Bosnijos ir Hercegovinos žmonėms gauti teigiamą žinią iš Europos Sąjungos.

„Atėjo laikas Bosnijos ir Hercegovinos žmonėms gauti teigiamą žinią iš Europos Sąjungos“, – praėjusią savaitę sakė Denisas Bečirovičius, vienas iš Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiumo pirmininkų, atstovaujantis bosnius.

„Bet, žinoma, tai bus tik tikrojo darbo pradžia“, – pridūrė jis.

ES teigė, kad Serbų Respublika blokuoja valstybės institucijas ir praktiškai paralyžiuoja reformų procesą.

Be to, nerimą kelia šalies serbų lyderių raginimai užmegzti glaudesnius ryšius su Rusija, o jų darinio prezidentas nacionalistas Miloradas Dodikas pažadėjo stabdyti siekį prisijungti prie ES, jei tai reikštų didesnę valdžios centralizaciją.

Bosnija prisijungs prie kitų septynių šalių, turinčių kandidačių statusą: Turkijos, Šiaurės Makedonijos, Juodkalnijos, Serbijos, Albanijos, Moldovos ir Ukrainos.

Stojimo į Europos Sąjungą procesas gali užtrukti daugelį metų, nes kandidatės įgyvendina reformas, kurias Briuselis turi stropiai įvertinti.

Jis taip pat gali sustoti, kaip nutiko Turkijos stojimo atveju.

Ukraina ir Moldova iki šiol buvo naujausios šalys kandidatės, gavusios šį statusą birželį, praėjus keturiems mėnesiams nuo Rusijos karo prieš Kyjivą pradžios.

Apie paraišką dėl narystės paskelbė ir Kosovas, ketinantis pateikti ją iki metų pabaigos.