Tibeto budistų dvasinis lyderis lankosi Kinijos pasienyje esančiame kalnų regione ir tai pirma jo kelionė už Indijos šiaurėje esančio Dharamšalos miesto ribų nuo COVID-19 pandemijos pradžios.

Indijoje jis gyvena nuo 1951 metų, kai žlugo Tibeto sukilimas prieš Kinijos valdymą.

Pekinas nepripažįsta Tibeto vyriausybės Indijoje, o Naujasis Delis laiko Tibetą Kinijos dalimi.

„Nepaisant to, ką Kinija padarė tibetiečiams, neturėtume prarasti užuojautos“, – sakė Dalai Lama užbaigdamas dvi valandas trukusį pamokslą netoli Leho miesto.

Dešimtys tūkstančių jo sekėjų iš viso retai apgyvendinto Ladakho susirinko paklausyti jo mokymo.

Tai pirmas 87 metų Dalai Lamos apsilankymas šiame regione nuo 2019-ųjų, kai Naujasis Delis padalijo ginčijamą Kašmyrą, atskirdamas nuo jo Ladakhą. Šis tapo atskira, tiesiogiai iš Naujojo Delio valdoma teritorija.

Prieš šiuos pakeitimus Dalai Lama dažnai nuvykdavo medituoti ir mokyti į Ladakhą, kur gyventojų daugumą sudaro budistai ir kur gyvena tūkstančiai tibetiečių išeivių.

Pareigūnai pranešė, kad ketvirtadienio pamokslo nepaisydami lietaus klausėsi maždaug 40 tūkst. žmonių, įskaitant budistų vienuolius tradiciniais drabužiais. Daugelis dalyvių laikė religines vėliavas.

Šimtai policininkų ir sukarintų pajėgų narių saugojo susibūrimo vietą. Į ją vedantys keliai buvo blokuoti, kaip ir mobilusis internetas tame rajone.

57 metų Kanika Tashi (Kanika Tašis), kuris dalyvavo susibūrime, naujienų agentūrai AFP sakė, kad Dalai Lama moko pomirtinio gyvenimo esmės.

„Malda neduos naudos, jei mūsų širdys nebus geros, – sakė jis. – Mūsų širdys turėtų būti geros, mes turėtume padėti vieni kitiems, nekenkti.“

Po kruvino mūšio 2020 metų birželį, kai žuvo mažiausiai 20 Indijos ir keturi Kinijos kariai, dvi daugiausiai gyventojų turinčios pasaulio valstybės į aukštai Himalajų kalnuose esantį regioną nukreipė dešimtis tūkstančių papildomų karių.

Po 1962 metų pasienio karo abi šalys kaltina viena kitą bandymais užimti teritorijų prie neoficialios sienos, vadinamos Faktinės kontrolės linija.