1989 metų Nobelio taikos premijos laureato trečiadienio atsakymai žurnalistams kol kas yra išsamiausias jo komentaras apie D. Trumpo išrinkimą.

Išrinktasis prezidentas – nekilnojamojo turto magnatas ir realybės televizijos žvaigždė – ragino į pirmą vietą iškelti Amerikos reikalus ir nerodė didelio suinteresuotumo tradiciniu Vašingtono vaidmeniu palaikyti pasaulyje demokratiją ir socialinį teisingumą.

Dalai Lama, baigdamas keturių dienų vizitą Mongolijoje, sakė, kad nori pamatyti D. Trumpą kažkuriuo metu po sausio 20 dieną įvyksiančios inauguracijos. Kol kas neaišku, ar jų susitikimas planuojamas. Tokie susitikimai paprastai sukelia Pekino, kuris Dalai Lamą kaltina siekiu atskirti Tibetą nuo Kinijos, protestus.

„Laisvojo pasaulio“ lyderė

81-erių metų vienuolis, Tibeto budizmo lyderis, sakė, kad visuomet laikė Jungtines Valstijas „laisvojo pasaulio“ lydere ir nesirūpina dėl D. Trumpo pastabų, išsakytų rinkimų kampanijos metu. Kai kurie šių komentarų buvo vadinami įžeidžiamais musulmonams, ispanakalbiams ir kitoms JAV mažumoms.

„Jaučiu, kad per rinkimus kandidatas turi daugiau laisvės reikšti savo mintis. Kai jie išrenkami, įgyja atsakomybės, jie savo bendradarbiavimą, savo darbą turi derinti prie tikrovės, – sakė jis reporteriams. – Tad aš nesirūpinu.“

Kinija reikalavo, kad Mongolija atsisakytų jo vizito „stipraus ir stabilaus dvišalių ryšių plėtojimo bendro vaizdo“ labui. Trapi Mongolijos ekonomika yra labai priklausoma nuo Kinijos, abi šalys šiuo metu diskutuoja dėl 1,2 mlrd. dolerių (1,1 mlrd. eurų) Kinijos paskolos, kuri padėtų ištraukti Mongolijos ekonomiką iš recesijos.

Mongolijos televizijos „Eagle TV“ interneto svetainėje buvo pranešta, kad Kinija atidėjo derybas dėl paskolos ir bendradarbiavimo kalnakasybos srityje, tikriausiai reaguodama į Dalai Lamos vizitą. Mongolijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad negavo jokio pranešimo apie tai, o Kinijos užsienio reikalų ministerija kol kas neatsakė į prašymą pakomentuoti.