Baltieji rūmai baigia rengti planą dėl Gvantanamo įlankos karinėje bazėje esančio kalėjimo uždarymo ir perduos jį įstatymų leidėjų peržiūrai, trečiadienį pranešė atstovas spaudai Joshas Earnestas (Džošas Ernestas).

2009 metais prezidentu tapęs Barackas Obama (Barakas Obama) paskelbė, jog sieks uždaryti šį prieštaringai vertinamą kalėjimą, įkurtą JAV karinių jūrų pajėgų bazėje Kubos pietryčiuose.

Tačiau prezidento pastangas stabdė įvairios kliūtys, įskaitant Kongreso pasipriešinimą tam, kad Gvantaname laikomi kaliniai būtų perkelti į Amerikos kalėjimus.

„Administracija faktiškai baigia rengti planą dėl saugaus ir atsakingo Gvantanamo įlankos kalėjimo uždarymo ir pateiks jį Kongresui“, - sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai.

„Mūsų nacionalinio saugumo pareigūnai prie jo dirba jau senokai, pirmiausia todėl, jog tai yra prezidento prioritetas“, - sakė J.Earnestas žurnalistams.   

Pasak jo, operacija Kuboje nėra efektyvus vyriausybės resursų naudojimas.

„Tai komplikuotas darbas, bet mes padarėme didelę ir svarbią pažangą“, - pridūrė Baltųjų rūmų atstovas.

Amerikos „okupuota“ teritorija

Gvantaname Kubos pietryčiuose veikiančia didžiule JAV karinių jūrų pajėgų baze nepatenkinta ir šios salos vyriausybė, su kuria Jungtinės Valstijos ką tik atkūrė diplomatinius santykius. Kuba tvirtina, kad Jungtinės Valstijos neteisėtai užima jai priklausančią teritoriją.

Kubos užsienio reikalų ministras Bruno Rodriguezas (Brunas Rodrigesas) pirmadienį viešėdamas Vašingtone paragino sugrąžinti šią teritoriją Kubai ir atšaukti komunistinei salai Amerikos taikomą ekonomikos embargą.

Stovėdamas greta JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry (Džono Kerio), Kubos diplomatijos vadovas sakė, kad Havana siekia judėti pirmyn.

Tačiau jis pabrėžė, jog „visiškas blokados atšaukimas, neteisėtai okupuotos Gvantanamo teritorijos grąžinimas, taip pat visapusiška pagarba Kubos suverenumui... yra būtini, kad galėtume judėti į priekį santykių normalizavimo link“.

J.Kerry savo ruožtu pareiškė, kad JAV neplanuoja keisti Gvantanamo nuomos sutarties, nors Kuba tvirtina, jog jokios nuomos nėra ir nebuvo penkis dešimtmečius.

Kongreso pasipriešinimas

Vašingtonas neskubėdamas perkelia Gvantaname laikomus kalinius į jų kilmės ar trečiąsias šalis ir šis procesas turi būti tęsiamas norint uždaryti kalėjimą, sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai.

Jungtinės Valstijos birželį pranešė, kad šeši kaliniai jemeniečiai buvo perkelti į Omaną.

Likę kaliniai turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba pripažinti tinkamais paleisti, sakė J.Earnestas.

Neseniai J.Kerry paskyrė naują specialų pasiuntinį, kuris bus atsakingas už kalėjimo uždarymo procesą.

Valstybės departamento specialiuoju pasiuntiniu Gvantanamo uždarymo klausimais tapo teisininkas Lee Wolosky (Li Voloskis), dirbęs prezidentų Billo Clintono (Bilo Klintono) ir George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) administracijose.

Šis postas buvo laisvas nuo gruodžio. Pagrindinė į jį paskirto L.Wolosky užduotis bus toliau prižiūrėti kalinių perkėlimą.

Tačiau kalinių perkėlimui į Jungtines Valstijas priešinasi Kongresas, o kai kurie įstatymų leidėjai mėgino apskritai nutraukti perkėlimo procesą, teigdami, kad Gvantaname kalinamų asmenų paleidimas į laisvę gali padidinti naujų atakų grėsmę.

Birželį Senatas pritarė įstatymo projektui, numatančiam griežtesnius suvaržymus Gvantanamo kalėjimo uždarymui. B.Obama grasino vetuoti šį teisės aktą.

J.Earnestas sakė, kad jam susirūpinimą kelia Kongreso „pakartotiniai trukdymai pastangoms uždaryti kalėjimą Gvantanamo įlankoje nepaisant dvipartinio susitarimo, kad šis kalėjimas turi būti uždarytas Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo labui“.

Gvantanamo įlankos karinis kalėjimas buvo atidarytas 2002 metų sausį, po rugsėjo 11-osios atakų prieš Jungtines Valstijas.

2003 metais ten buvo laikoma daugiausiai - 680 - kalinių, o šiuo metu Gvantaname vis dar kali 116 asmenų, dauguma jų yra Jemeno piliečiai. Beveik pusė jų buvo pripažinti tinkamais paleisti į laisvę, tačiau dar laukia perkėlimo ar grąžinimo į tėvynę.

Kalinių bylos lėtai svarstomos Gvantanamo karinėse komisijose, o šie teismo procesai tęsiasi metų metus. Daug bylų tebėra įstrigusios ilguose ikiteisminiuose etapuose.

B.Obamos administracija siekė, kad terorizmu įtariami asmenys būtų teisiami federaliniame teisme, motyvuodama, jog tokiu atveju teisingumas bus pasiekiamas daug greičiau nei bylas svarstant kariniuose tribunoluose.