Situacija Bosnijoje ir Hercegovinoje – sudėtinga. Šią savaitę šalį krėtė riaušės. Nenuostabu. Šalies ūkis merdi, žmonės neturi darbo, skursta ir net badauja. Ką daryti? Sprendimas – reformos. Deja, šios nejuda iš mirties taško.

Statistika – šokiruojanti

Skaičiai, kurie apibūdina ekonominę ir socialinę situaciją šioje Balkanų valstybėje, – sukrečiantys.

Oficialiai Bosnijoje nedirba daugiau nei ketvirtadalis gyventojų. Tačiau, pasak ekspertų, šis skaičius – tik ledkalnio viršūnė.

Realiai nedarbas Bosnijoje ir Hercegovinoje gali siekti  mažiausiai 44 proc. Tarp jaunimo iki 25 metų – 25 proc. Pagal šiuos rodiklius Bosnija – Europos rekordininkė. Jai lygių tiesiog nėra.
Pasaulio banko direktorė Pietryčių Europai Ellen Goldstein netuščiažodžiavo – "skaičiai pribloškiantys".

"Didelis nedarbas ir mažas darbo jėgos aktyvumas toliau kelia grėsmę. Dėl to turi būti imtasi veiksmų, kad būtų užtikrinta taiki ir klestinti Bosnijos ateitis", – kalbėjo E.Goldstein.

Tęsiant juodąją statistiką, vienas iš penkių bosnių gyvena žemiau skurdo ribos ir mažiausiai vienas iš penkių dirbančių, kaip manoma, dalyvauja šešėlinėje ekonomikoje.

Bosnijos ir Hercegovinos piliečiai yra vieni skurdžiausių Europoje – vidutinė mėnesinė alga šalyje tesiekia 420 JAV dolerių.

Lyg to būtų maža, po karo valdžia buvo padalyta trims etninėms bendruomenėms: bosniams (musulmonams), kroatams ir serbams. Jų nuolatiniai etniniai kivirčai stabdo bet kokias reformas.
Politinis chaosas trukdo ateiti užsienio investuotojams. Pernai užsienio investicijos šalyje sudarė vos 252 mln. eurų.

Priežastys paprastos: skurdi infrastruktūra, painios administracinės procedūros – norint plėtoti verslą tenka turėti reikalų su trijų ar keturių lygių valdžia.

Būtinos skubios reformos

Neapsikentę dėl situacijos bosniai šią savaitę sužvėrėjo. Daugiausia neramumų kėlė jaunimas, tačiau tarp jų buvo ir vyresnių. Žmonėms įgriso politikų rietenos, įgriso laukti reformų, įgriso badauti tikrąja to žodžio prasme.

"Vis daugiau žmonių jaučia nepriteklių ir gyvena skurde. Jie yra alkani", – komentavo situaciją politologas Vehidas Šehičius.

"Žmonės protestuoja, nes yra alkani, jie neturi darbo. Jie reikalauja vyriausybės atsistatydinimo", – sakė statybininkas Nihadas Karačas. Jis kartu su savo kolegomis dalyvavo protesto akcijose.

Pasak sociologo Miodrago Živanovičiaus, visuomenės nepasitenkinimas neturėtų stebinti.

"Tai alkanų žmonių protestai, per kuriuos prasiveržė ne vienus metus kauptas pyktis dėl visų sprendimus priimančių asmenų, kurių dėka mes čia atsidūrėme", – sakė M.Živanovičius.

Skurdas – įsisenėjusi šalies problema. Bosnija ir Hercegovina nėra ES narė, 1992–1995 m. karas nualino šalies ūkį, o vėliau prasidėjęs, liaudiškai tariant, "prichvatizacijos" procesas leido įvairiems verteivoms, vėliau tapusiems verslo magnatais, uždaryti dešimtis įmonių ir greitai pasipelnyti išpardavus jų turtą prieš paskelbiant bankrotą.

Šimtai žmonių liko be darbo ir nugrimzdo į gilią neviltį. Nauji įmonių savininkai nevykdydavo privatizavimo sąlygų ir ilgai nesumokėdavo darbuotojams.

Derybas su ES šalis pradėjo tik 2012 m., visos kitos Balkanų valstybės šiuo keliu žengė gerokai seniau. Slovėnija – ES narė nuo 2004 m., o Kroatija prisijungė pernai. Serbijos, Makedonijos ir kitų buvusių Jugoslavijos valstybių derybos įsibėgėja.

Makroekonominiai duomenys rodo, kad pernai buvo užfiksuotas trapus 1 proc. ūkio atsigavimas, tačiau 3,8 mln. Bosnijos ir Hercegovinos gyventojų savo kasdieniame gyvenime šio pagerėjimo nepajuto.

Vienas kelias – vyriausybės kaita. To reikalavo protestuotojai. Tačiau, pasak analitikų, problemų valdžios kaita neišspręs. Būtinos nuoseklios ūkio ir socialinės reformos.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai sako, kad fondas galėtų atseikėti Bosnijai 384 mln. eurų paskolą dvejiems metams, tačiau būtinos reformos. Tiesa, dalis pinigų bus pervesta.
TVF įspėjo, kad, nepertvarkius šalies politinės, ekonominės ir socialinės sistemos, finansinė pagalba rezultatų neduos.

"Būtina nuveikti dar daugiau, kad būtų pagerinta verslo aplinka ir darbo rinkos funkcionavimas. Dėl šios priežasties svarbu priimti naujus darbo rinkos įstatymus, kurie prisidėtų prie ilgalaikio nedarbo mažėjimo", – nurodė TVF specialistai.

Ekonomistė Svetlana Cenič pridūrė, kad, norint išspręsti krizę, būtinas politinis nuoseklumas ir disciplina.

Tačiau ji perspėjo nesitikėti jokių reikšmingų reformų prieš spalį numatytus rinkimus.

"Valdžia bus užsiėmusi rinkimų organizavimu ir valdžios dalybų klausimais, o ne ekonomika", – neseniai viename interviu sakė S.Cenič.

Padegė prezidentūrą

Reformos, pažadai – viena, o tai, kas vyko daugelio miestų ir sostinės Sarajevo gatvėse, priminė tikrų tikriausią karą.

Demonstracijos kilo šiaurės rytiniame pramoniniame Tuzlos mieste.

Vėliau neramumų banga persimetė į pietuose esantį Mostaro, centrinį Zenicos, šiaurės vakarinį Bichačo miestus, galiausiai – sostinę Sarajevą.

Sostinėje riaušininkai kaip reikiant įsikarščiavo. Jie net padegė prezidentūrą, degino policijos automobilius, puolė pareigūnus.

Iš viso, pasak sveikatos apsaugos sistemos atstovų, nukentėjo 150 žmonių. Beveik visiškai sudegė Sarajevo regiono administracijos pastatas.
Taip pat supleškėjo šalia stovintys automobiliai ir spaudos kioskai.

Policija mėgino išvaikyti protestuotojus guminėmis kulkomis ir ašarinėmis dujomis.

Daugelis sostinės gyventojų sakė, kad neramumai jiems priminė 1992–1995 m. karo tragediją. Per jį šalyje žuvo apie 100 tūkst. žmonių. Ne visi buvo patenkinti riaušininkų veiksmais.

"Labai liūdna matyti degantį miestą, praėjus mažiau nei 20 metų, kai išgyvenome kitą pragarą, – sakė bedarbė Sarajevo gyventoja Jasminka Fisič. –  Žmonės turi teisę imtis veiksmų ir pasakyti, ką mano, bet ne griauti miestus."

Tarptautinis aukštasis įgaliotinis Bosnijoje ir Hercegovinoje Valentinas Inzko netgi užsiminė apie galimybę pasiųsti į šią šalį ES karius, jei neramumai stiprėtų.
"Jei situacija aštrės, galbūt turėsime pagalvoti apie ES karius. Tačiau dar ne dabar", – sakė jis sekmadienį Austrijos laikraščiui "Kurier".

Sunaikintas istorinis paveldas

Per riaušes buvo sunaikintas ir istorinis šalies paveldas – Osmanų imperijos laikų istoriniai dokumentai.

Sarajevo valstybinio archyvo pastatas penktadienį buvo apimtas liepsnų, kurios persimetė nuo šalia esančios prezidentūros. Padarytos žalos mastas dar nustatomas, tačiau vienoje iš nukentėjusių saugyklų buvo laikomi "seniausi dokumentai iš laikotarpio nuo Osmanų imperijos laikų iki Antrojo pasaulinio karo".

Dokumentai, kurių neprarijo liepsnos, buvo aplieti vandeniu, kai ugniagesiai gesino gaisrą.

"Tai katastrofiška žala Bosnijai, nes dokumentų, kurie buvo sunaikinti, nepavyks atkurti, – sakė archyvo atstovas Admiras Jerkovičius. – Chuliganai, sukėlę gaisrą, sudegino Bosnijos atsiminimus. Tai nusikaltimas Bosnijos žmonėms."