„Anarchokapitalistu“ save vadinantis politikas padarė milžinišką perversmą ir išstūmė populistinę peronistų koaliciją, ilgą laiką dominavusią Argentinos politikoje.

Surinkęs 55,7 proc. balsų, J. Milei aplenkė savo varžovą, ekonomikos ministrą Sergio Massą (Serchijų Masą), už kurį balsavo 44 proc. rinkėjų, ir netrukus pripažino pralaimėjimą antrajame prezidento rinkimų ture.

„Šiandien prasideda Argentinos atstatymas. Šiandien prasideda Argentinos nuosmukio pabaiga“, – sekmadienį sakydamas pergalės kalbą teigė J. Millei.

„Dekadanso modelis baigėsi. Kelio atgal nebėra“, – pridūrė jis.

Trečiąją pagal dydį Lotynų Amerikos ekonomiką jau kelis dešimtmečius krečia krizės. Ją lėmė Argentinos vyriausybė, besinaudojanti milžiniškomis socialinėmis garantijomis, spausdinanti pinigus išlaidoms finansuoti, didinanti infliaciją ir smarkiai skolindamasi, o vėliau negrąžinanti skolos.

Argentinoje griežtai kontroliuojama galimybė gauti JAV dolerių, todėl sparčiai klesti juodoji rinka, o analitikai įspėja apie peso nuvertėjimą.

„Nėra vietos laipsniškumui (...) ar pusinėms priemonėms“, – nurodė J. Milei.

Vienas iš pagrindinių J. Milei tikslų – atsisakyti silpnėjančio peso ir pakeisti jį JAV doleriu, taip pat panaikinti centrinį banką, siekiant išspręsti Argentinos infliacijos problemą.

Tačiau analitikai įspėja, kad šalis turi per mažai dolerio atsargų, kad šis žingsnis būtų įgyvendintas artimiausiu metu.

„Mes, jaunimas, norime tokių pokyčių. Nebijau Milei, bijau, kad mano tėtis negalės susimokėti už nuomą. Argentinos pesas nieko vertas“, – sakė 17-metis Juanas Ignacio Gomezas (Chuanas Ignasijus Gomesas).

„Geriau beprotis nei vagis“

Tūkstančiai J. Milei šalininkų mojavo vėliavomis ir skandavo „laisvė“ švęsdami jo pergalę priešais naujojo prezidento rinkimų kampanijos būstinę.

„Mes pavargome nuo peronizmo. J. Milei yra nežinomasis, bet geriau beprotis nei vagis“, – teigė 50-metis rašytojas Nacho Larranaga (Načo Laranaga) , apsigaubęs mėlynai balta Argentinos vėliava.

53 metų ekonomistas dėl savo griežtų pasisakymų dažnai lyginamas su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) ir buvusiu Brazilijos prezidentu Jairu Bolsonaro (Žairu Bolsonaru).

Šiandien prasideda Argentinos atstatymas. Šiandien prasideda Argentinos nuosmukio pabaiga.

Abu eksprezidentai socialiniuose tinkluose pasveikino jį su pergale antrajame prezidento rinkimų ture.

Sekmadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pareiškė, kad Vašingtonas tikisi bendradarbiauti su J. Milei ir jo vyriausybe dėl bendrų prioritetų.

Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva (Luisas Inasiju Lula da Silva) naujajai Argentinos vyriausybei palinkėjo sėkmės ir pasisekimo.

J. Milei pasisako prieš abortus ir žada nutraukti ryšius su savo pagrindinėmis prekybos partnerėmis Kinija ir Brazilija. Jis taip pat ne kartą yra įžeidęs popiežių Pranciškų, kelia klausimus dėl Argentinos diktatūros aukų skaičiaus ir mano, kad žmonės nėra klimato kaitos kaltininkai.

Kampanijos pradžioje jis išėjo į sceną su grandininiu pjūklu, simbolizuojančiu drastiškus apkarpymus, kuriuos jis planuoja įgyvendinti valstybėje.

„Pusė Argentinos jo nepalaiko“

J. Milei, griežtai pasisakantis prieš „vagiančią ir korumpuotą politinę klasę“, sulaukė argentiniečių, susiduriančių su finansiniais sunkumais, simpatijų.

Didžiąją savo kampanijos dalį jis vykdė vaizdo įrašų programėlėje „TikTok“ ir kitoje socialinėje žiniasklaidoje, siekdamas pritraukti jaunus žmones.

Tačiau kitus rinkėjus išgąsdino jo tonas rinkimuose, suskaldžiusiuose tautą.

42-ejų mokytoja Catalina Miguel (Katalina Migel), viena iš nusivylusios minios prie S. Massos rinkimų kampanijos būstinės, sakė, kad ją ištiko „šokas“.

„Milei mus ras gatvėje ginant kiekvieną teisę, kurią jis siekia užginčyti. Pusė Argentinos jo nepalaiko“, – nurodė moteris.

Tarp J. Milei šalininkų yra milijonai argentiniečių, kurie priklauso nuo socialinės paramos ir dosnių vyriausybės subsidijų degalams, elektrai ir transportui – autobusų bilietai čia kainuoja vos kelis centus.

Tuo tarpu šalies iždas skęsta raudonojoje zonoje, o naujajai vyriausybei gresia 44 mlrd. JAV dolerių (40,27 mlrd. eurų) skola Tarptautiniam valiutos fondui (TVF).