- Rytas Staselis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijos branduolinių technologijų koncerno vadovo Aleksejaus Lichačiovo pavardė radosi JAV specialiųjų tarnybų šios šalies Valstybės ir Finansų departamentams pateiktame Vladimiro Putino atramos veikėjų sąraše.
Kita vertus, pasak Rusijos neformaliosios žiniasklaidos, šalyje prasidėjo bruzdėjimas esą „Rosatom“ savo išreklamuotą projektą Suomijoje – Pihaejoki (arba Hankikivi) branduolinę jėgainę – finansuoja šalies pensininkų pinigais.
Jau keletą metų, nusekus įplaukoms už energijos išteklių eksportą į šalies biudžetą, Maskva faktiškai paralyžiavo kaupiamųjų pensijų fondų veiklą: atsisakoma vykdyti Rusijos pensijų fondų įstatymo reikalavimą valstybei proporcingai prisidėti prie gyventojų savarankiškai kaupiamų pinigų būsimosioms pensijoms – valdžios sprendimu, paskelbtas moratoriumas galimybei privačiai kaupti pensijas jaunesniems nei 1967m. gimimo šalies piliečiams.
„Rosatom“ 1800 megavatų (MW) reaktorių Pihaejoki planuoja pradėti statyti šiemet ir baigti po šešerių metų. Projekto lyderės – suomių kompanijos „Fennovoima“ – sprendimas pasirinkti „Rosatom“ technologiją šalyje buvo kritikuojamas, tačiau įspūdį padarė finansiniai klausimai. Iš sąmatoje planuotų 6,5 mlrd. eurų „Fennovoima“ užtikrino tik 1,6 mlrd. eurų, likusią investicijų naštą prisiėmė Rusijos partneriai.
„Tuo metu, kai keturi milijonai pagyvenusių rusų gyvena žemiau skurdo ribos, perlaidomis iš šalies pensijų fondų finansuojama elektrinės statyba Šiaurės Suomijoje“, – besipiktinantį Sosnoviy Bor gyventoją Olegą Bodrovą cituoja nepriklausomas laikraštis „The independent Barents Observer“.
Nors Suomijos vyriausybė delsia išduoti galutinę licenciją jėgainės statyboms, „Rosatom“, siekiantis sėkmės istorijos Europos Sąjungoje, Pikaejoki kelia mūrus. Rusijos valstybinis nacionalinės gerovės fondas planavo pervesti 1,6 mlrd. eurų, kol kas į projekto sąskaitą įkrito tik 800 mln. eurų. Nors, kaip rašo Rusijos „Kommersant“, „Rosatom“ tikisi sutelkti daugiau papildomo kapitalo investicijoms iš „SovKomBanko“, „Rosatom“ partneris Pikaejoki projekte – Fennovoima“ – rodo ir mažiau optimizmo. Suomių versija: statybos realiai prasidės tik kitąmet, o komercinės operacijos – geriausiu atveju 2024 m.
„Net pagal Rusijos įstatymus niekas negali pradėti statybos darbų, neturėdamas galutinio leidimo pradėti statyti branduolinę jėgainę“, – sako O. Bodrovas, kurį „The Independent Barents Observer“ pristato kaip vietos branduolinių reikalų ekspertą.
Panašią kritiką savo valdžiai prieš keletą metų adresavo Baltarusijos žalieji, kaltinę prezidentą Aliaksandrą Lukašenką dėl to, kad Astravo atominės elektrinės statyba taip pat buvo pradėta neturint reikalingų projektinių ir licencinių dokumentų.
Itin griežta pozicija pasižymintis Suomijos branduolinės saugos reguliatorius STUK (suom. Säteilyturvakeskus) esą rengiasi pasirašyti statybos licenciją ne anksčiau 2018 m. pabaigos.
Pihaejoki/Hankikivi jėgainę „Fennovoima“ renčia pagal vadinamą Mankalos modelį (taip pat planuotas ir Visagino jėgainės verslo modelis Lietuvoje), kada jėgainės akcininkai gauna proporcingą savo finansiniam įnašui kiekį jėgainėje pagamintos elektros energijos už savikainą ir ją parduoda savo rinkose. Taigi „Rosatom“ dukterinė įmonė „Rusatom Overseas“, valdanti 34 proc. projekto akcijų, taip pat čia gautų elektros energijos už numatomą 50 eurų už megavatvalandę savikainą ir mėgintų parduoti Suomijos, Šiaurės šalių ar Rusijos rinkose.
Tačiau, kaip rašo „The Independent Barents Observer“, dėl užtrukusių leidimų statybai smulkieji dalininkai vėl ėmė bruzdėti. Prieš penkerius metus oficialiai paskelbta, kad iš projekto gali pasitraukti bent viena smulki dalininkė: „Talvivaara Mining Company Plc.“ kasybos kompanija. Tačiau „Fennovoima“ užtikrino, kad į jos dalininkų struktūrą įsiliejo keletas naujų narių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skola sielai
Stabtelėję šventėje, ko gero, radome laiko įsipareigoti šiems metams: aktyviau judėti, sveikiau maitintis, mažinti laiko prie ekranų, daugiau jo skirti šeimai, knygai... Ačiū Naujųjų sutikimo kompanijai, kuri pasufleravo asmenin...
-
Apie šaudymą į savus8
Apie šaudymą į savus. Pastarosiomis dienomis verda internetai dėl naujų eksporto ribojimų, kuriuos priėmė buvusi Vyriausybė paskutinėmis darbo dienomis. Man tai primena faktą, kai 2014 m. metais Ukrainoje nemaža dalis aukų buvo „blue o...
-
Rinkimų metai baigėsi, rinkimų metai prasideda3
Kaip demokratiją skiriame nuo autoritarinio režimo? Esminis kriterijus yra laisvi ir sąžiningi rinkimai. Praėjusiais metais šį testą laikė daugybė valstybių – balsavo beveik apie pusę viso pasaulio gyventojų. ...
-
Naujo Perl Harboro belaukiant
Šnipinėjimo veiklos prasmingumas priklauso ne tik nuo to, kokios vertės informaciją pavyksta sužinoti agentui, bet ir nuo to, kaip šią informaciją panaudoja jo viršininkai (politiniai bei kariniai lyderiai). ...
-
Mažyčiai nukryžiavimai
Nubudęs Naujųjų metų rytą trykšte tryško dar šviežiais cigarečių dūmais. Blogai. Tada nusprendė keliauti į nerūkančiųjų šalį, kur būtų galima pasmugariauti išgrynintu oru. ...
-
Rusijos sabotažo operacijos susidūrė su pirmąja tikra kliūtimi9
Šaltojo karo dešimtmečiais Suomija gyveno Rusijos šešėlyje, laikėsi priverstinio neutralumo, savicenzūros ir naudojosi ribotomis ekonominėmis galimybėmis. ...
-
Kam metas trauktis į palėpę?7
Vos dvi savaites padirbėję ministrai pervargo. Keturiese išėjo paatostogauti – šventės, bliamba, kokie čia darbai? ...
-
Kumelė rupšnoja aguonas5
Viskas įvyko Kūčių vakarą, kai aš, Viagra Viagrauskaitė, lietuvė, tikroji Sąjūdžio įkūrėja, kurios nuopelnus begėdiškai pasisavino kolūkių griovėjas kupriukas muzikantas, kartu su draugais visuomenininkais iš geros &Scaron...
-
Darbštumo anemija3
Gruodžio antraštės rėkte rėkė: to dar nebuvo – vaikas padavė į teismą savo tėvus! Pilnoje šeimoje gyvenantis penkiolikmetis sumojo, kad tėvai iš jo per daug reikalauja – verčia laikytis režimo, sportuoti, reikalauja...
-
Efektyvus švietimo įrankis ar bėgimas nuo tikrovės?2
Kai skaitmeninės tikrovės įtaka vis stipriau skverbiasi į kasdienybę, pravartu kritiškai apmąstyti šią akistatą. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daug dėmesio skiriama naujų informacinių technologijų integracijai į švietim...