Kas mūsų laukia 2025-aisiais?

Lapkričio mėnesiui besiritant į antrąją pusę, vis dažniau pagalvojame apie šv. Kalėdas ir Naujuosius metus. Taigi suvokiame, kad neišvengiamai netrukus žengsime į 2025 m. Kas mūsų laukia kitais metais ekonomine prasme? Pažvelkime į tris pagrindinius ekonominius rodiklius (bendrąjį vidaus produktą, infliaciją ir nedarbo lygį) ir nuspręskime, ar 2025 m. bus geresni už besibaigiančius 2024-uosius.

Turėtų augti sparčiau

Kaip žinome, BVP yra per tam tikrą laikotarpį sukurtų prekių ir paslaugų piniginė išraiška. Vertinant BVP išlaidų metodu, viena iš dedamųjų yra namų ūkio vartojimo išlaidos. Kylant realiosioms namų ūkių pajamoms, prognozuojama, kad turėtų didėti ir vartojimas. Tai atitinkamai turėtų turėti įtakos ir vidaus prekybai. Kiekvienas iš mūsų turėtume įsigyti šiek tiek daugiau prekių ir paslaugų arba išlikti tame pačiame vartojimo lygmenyje. LR Finansų ministerija prognozuoja, kad 2025 m. namų ūkių vartojimo išlaidos turėtų padidėti 0,3 proc. punktais, palyginti su 2024 m.

Žvelgiant į įmonių lygmenį, prognozuojama, kad 2025 m. investicijų pokytis per metus turėtų didėti ir siekti nuo 5,6 proc. (Finansų ministerija, FM) iki 6,6 proc. (Lietuvos bankas, LB). Tam neabejotinai įtakos gali turėti gausesnės ES paramos fondų lėšos. LB prognozuoja, kad valdžios sektoriaus vartojimas turėtų nepakisti, palyginti su 2024-aisiais. Be viso to, akcentuotina, kad kitais metais eksportas ir importas turėtų augti: eksporto metinis pokytis – nuo 3,1 proc. (LB) iki 3,9 proc. (FM), importo – nuo 4,5 proc. (LB) iki 4,7 proc. (FM). Šiuo metu bendrą Lietuvos ekonomikos augimą labiausiai didina ne pramonė, o paslaugų sektorius, ypač informacijos ir ryšių veikla.

Tiek FM, tiek LB prognozuoja, kad 2025 m. BVP turėtų augti nuo 2,9 proc. (FM) iki 3,1 proc. (LB); 2024 m. BVP augimo prognozė yra nuo 2,2 proc. (LB) iki 2,3 proc. (FM). Europos centrinis bankas (ECB) prognozuoja, kad euro zonos šalyse 2025 m. BVP metinis augimas sieks 1,3 proc. – tai būtų 0,5 proc. punktais daugiau, nei prognozuojama 2024 m.

Prognozė: 2025 m. nedarbo lygis turėtų šiek tiek sumažėti, iki 7,1 proc. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kainuos brangiau

Kaip žinome, infliacija yra bendrojo kainų lygio ūkyje kilimas. FM ir LB prognozuoja, kad šių metų vidutinė metinė bendroji infliacija turėtų siekti 1 proc. Struktūrine prasme prognozuojama, kad labiausiai 2024 m. augs paslaugų kainos, palyginti su kitomis – pramoninių, ne energijos prekių, maisto produktų ir energijos kainomis.

Tikimasi, kad kitais metais infliacija išaugs iki 2,5 proc. Vienos iš tai lemiančių priežasčių turėtų būti paslaugų, apdoroto ir neapdoroto maisto produktų ir energijos kainų augimas. Ekonominiu požiūriu 2025 m. infliacija turėtų sugrįžti į labiau įprastą lygį. Vis dėlto, remiantis ECB prognozėmis, infliacija Lietuvoje būtų šiek tiek didesnė nei bendra euro zonos šalių prognozuojama vidutinė metinė infliacija kitąmet – 2,2 proc.

Nedarbo lygis kris

Nedarbo lygis yra rodiklis, kuris yra išreiškiamas bedarbių ir darbo jėgos santykiu. Prognozuojama, kad vidutinis metinis nedarbo lygis šiais metais Lietuvoje turėtų sudaryti nuo 7,3 proc. (FM) iki 7,4 proc. (LB). 2025 m. nedarbo lygis turėtų šiek tiek sumažėti, iki 7,1 proc. Vienos iš tai lemiančių priežasčių galėtų būti neigiama natūrali gyventojų kaita ir mažiau palanki grynoji migracija, o visa tai turėtų lemti tai, kad darbingo amžiaus gyventojų skaičius Lietuvoje pradėtų mažėti. Gali būti, kad dėl šios aplinkybės bus sudėtinga pasiekti darbo jėgos ir užimtų gyventojų skaičiaus augimą. Kita vertus, euro zonos šalyse prognozuojamas stabilumas darbo rinkoje: pasak ECB, 2025 m. nedarbo lygis turėtų nesikeisti, palyginti su 2024 m., ir siekti 6,5 proc.

Kainos turėtų augti, o darbo užmokesčio augimas neturėtų būti toks spartus kaip šiais metais.

Vis dėlto, prognozuojama, kad 2025 m. darbo užmokesčio augimas neturėtų būti toks spartus kaip šiais metais. Pavyzdžiui, LB prognozuoja, kad darbo užmokesčio augimas 2024 m. sieks 9,8 proc., o FM – 10,1 proc. Žvelgiant į darbo užmokesčio augimą, 2025 m. skaičiai yra atitinkamai mažesni: 7,6 proc. (FM), 8,5 proc. (LB).

Taigi prognozuojama, kad 2025-aisiais pirksime šiek tiek daugiau prekių ir paslaugų, investicijos turėtų paaugti, o prekyba vidaus ir užsienio rinkose turėtų padidėti. Kita vertus, paslaugų, apdoroto ir neapdoroto maisto produktų ir energijos kainos turėtų augti, o darbo užmokesčio augimas neturėtų būti toks spartus kaip šiais metais. Darbo rinkoje gali būti jaučiamas tam tikrų darbuotojų trūkumas, o šalies nedarbo lygis turėtų šiek tiek sumažėti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Edis

Edis portretas
Nesvarbu ką kalba graži moteris.Joms galima viską.

Al Razis

Al Razis portretas
Klausimas pavadinime - pranašiškas, atsakymas tekste - skurdus iki begalybės. Naiviai vis dar viliuosi, kad ateityje suprasime, jog ekonominiais matais matuoti dabartį ir, juolab, ateitį yra nusikalstama prieš ateinančias kartas. Svarbiausias mūsų visų tikslas - tyliai uždaryti duris! T. y. palikti bent prielaidas saugiam rytojui visom prasmėm. Kai kalbame apie gamybos ir vartojimo didinimą, šis tikslas tampa neįmanomas. Ekonomistai ir vien ekonomiškai mąstantys, prisiminkite Gamtos (fizikos) dėsnį: neįmanoma atlikti darbo, neteršiant aplinkos! Gerb. Viktorija, pamėginkite įvilkti savo samprotavimus į šio dėsnio semantinį lauką. Suformuluokite išvadas. Dėkoju.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Visvaldas Matijošaitis: merai, pakelkim galvas!
    Visvaldas Matijošaitis: merai, pakelkim galvas!

    Matau, kaip sunkiai sekasi pereiti prie svarbių valstybei klausimų ką tik suformuotai valdančiajai daugumai: tik pradėjo dirbti, bet jau įsivelta į bereikalingas diskusijas. Kad tik užimti laiką pigiomis intrigomis, bet ne tiesioginiu darbu. Turime vi...

    223
  • Palangos meras: stintų valgymo sezonas atidarytas
    Palangos meras: stintų valgymo sezonas atidarytas

    „Stintų valgymo sezonas atidarytas – skelbiu oficialiai“, – savo feisbuko paskyroje rašė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.  ...

    3
  • Startai ir niekstarčiai
    Startai ir niekstarčiai

    Kalbininkų pasiūlytas „niekstartis“ sportininkų žinomas kaip falšstartas: kai užimama netaisyklinga pradinė padėtis ir startuojama prieš teisėjo ženklą. Taip į kultūros ministro distanciją įšoko Šarūnas Bi...

    4
  • Audito komitetas: greičio matuoklių diegimas kelia abejonių ir dėl efektyvumo, ir dėl skaidrumo
    Audito komitetas: greičio matuoklių diegimas kelia abejonių ir dėl efektyvumo, ir dėl skaidrumo

    Seimo Audito komitetas, išnagrinėjęs Valstybės kontrolės ataskaitą apie AB „Via Lietuva“ veiklą, skelbia, kad dabartinis finansavimo modelis ir priimami sprendimai ne tik neatitinka valstybės poreikių, bet ir kelia abejonių dėl l...

    3
  • ES ekonomikos žvaigždė ar kometa? Parodys 2025-ieji
    ES ekonomikos žvaigždė ar kometa? Parodys 2025-ieji

    Tirpstant paskutinėms metų dienoms, laikas atsigręžti – kokie šie besibaigiantys metai buvo Lietuvos ekonomikai, verslui, pramonei? Ką pavyko pasiekti ir kas pasisekė mažiau. ...

    1
  • Dujų kameros aušra
    Dujų kameros aušra

    Į SSRS įsiveržusios Trečiojo reicho pajėgos sparčiai judėjo priekin, o beviltišką kovą kovoję sovietai, turėdami po vieną šautuvą keturiems vyrams, netvarkingai traukėsi visu frontu. ...

    2
  • Kai susitarti nebeįmanoma
    Kai susitarti nebeįmanoma

    Gyvename tokiais laikais, kai daugelis žmonių nesutaria net dėl tų faktų, dėl kurių neabejota ilgus šimtmečius, – kad Žemė yra apvali ir kad ji sukasi apie Saulę. Sudėjus viso pasaulio judėjimus, kurie neigia šimtmečius pripa...

    4
  • Gaidys ir kalakutas
    Gaidys ir kalakutas

    Prieš Kalėdas susitiko gaidys ir kalakutas. Dar nesuvalgyti – žvalūs, šventiškai pasitempę. Juk artėja metų šventės. ...

  • „Daugiau taip nedarysiu“
    „Daugiau taip nedarysiu“

    Kažkur Amerikoje, Virdžinijos valstijoje, medžioklės metu žuvo medžiotojas. Antra vertus, pats ir kaltas. Kam reikėjo nušauti į medį įvytą mešką? Mirtinai kulkų kliudytas žvėris nukrito nuo šakos tiesiai ant savo žudiko. Me...

    2
  • Sprogstantys paspirtukai taps praeitimi?
    Sprogstantys paspirtukai taps praeitimi?

    Lietuvoje 2024 m. ne kartą nuskambėjo atvejai, kai sprogo paspirtukuose ar kituose elektronikos įrenginiuose esančios ličio jonų baterijos. Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantė elektronikos prietaisams bando pritaikyti natrio jonų akumulia...

    1
Daugiau straipsnių