„Lietuvos poreikis tankams ir visai kitai sunkiajai ginkluotei niekur nedingo, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė generolas. – Be tankų mes galėtume tik užsidaryti kokiam nors apkase, nes manevrinės gynybos negalėtume vykdyti.“

Taip jis kalbėjo Berlynui paskelbus, kad Lietuvoje dislokuojamos brigados branduolį sudarys tankų ir mechanizuotų pėstininkų batalionai. Trečiąjį manevro batalioną iš pradžių turėtų sudaryti Lietuvoje jau esanti vokiečių vadovaujama NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė.

„Lygiagrečiai su dviem batalionais bus dislokuotas artilerijos batalionas savaeigių haubicų, bus dislokuoti ryšio ir štabo vienetai, oro gynybos vienetai, žvalgybos vienetai, logistikos batalionas“, – sakė vadas.

Iš viso Lietuvoje, planuoja, bus dislokuota daugiau nei 5 tūkst. vokiečių karių.

Tuo metu Lietuva kelia sau tikslą iki 2030 metų sukurti diviziją, o jos sudėtyje turėti ir tankų batalioną.

Gynybai kitų metų biudžeto projekte numatyta daugiau nei 2 mlrd. eurų – apie 2,71 proc. BVP, tačiau dalį šių lėšų sudarys laikinai iš bankų imamas solidarumo įnašas. Dalis politikų, įskaitant Prezidentūrą, kritikuoja Vyriausybę ir sako pasigendantys lėšų divizijos kūrimui.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas yra sakęs, kad dabartinių pajėgumų stiprinimas yra susijęs ir su divizijos kūrimu, nes pastaroji bus steigiama jų pagrindu.

Savo ruožtu kariuomenės vadas šio klausimo detaliau nekomentavo.

„Aš pateikiu rekomendaciją, poreikį, o politikai sprendžia, ar tai finansuoti, ar ne. Jei bus matyti, kad finansavimo nepakaks, reiks apriboti savo poreikius, – kalbėjo V. Rupšys. – Nenoriu kalbėti vietoje politikų. Poreikis pateiktas.“

„Sudėtingas klausimas, bet kariuomenei visada trūks pinigų“, – pridūrė generolas.

Lietuva, svarstydama tankų įsigijimą, kreipėsi į Vokietiją dėl galimo „Leopard“ pirkimo.