Sūnui nieko nepaliko

Prieš mėnesį mirusio vieno turtingiausių Lietuvos verslininkų, „Marijampolės pieno grupės“ savininko Raimondo Karpavičiaus testamentą netrukus bus priversti narstyti teismai. Ekspertai turės nustatyti, ar milijonierius prieš mirtį, pasirašydamas testamentą, buvo sąmoningas, ar jo negalėjo paveikti kiti žmonės.

R.Karpavičius, valdęs maždaug 120 milijonų eurų vertės verslo imperiją, prieš mirtį atėmė paveldėjimo teisę iš savo sūnaus Roko, o pusę akcijų testamentu paliko Aistei Grybauskienei, kuri prieš pat mirtį tapo jo žmona ir turi Karpavičienės pavardę.

Nuo onkologinės ligos mirusio verslininko sūnus Rokas siekia įrodyti, kad naujoji jo tėvo moteris esą galėjo pasinaudoti tėvo neveiksnumu ir paveikti jį pasirašant testamentą. Aplinkybės netruko apaugti gandais, kai savas versijas Lietuvos žiniasklaidai pateikė abi R.Karpavičiaus žmonos.

15min turi testamento kopiją. „Atimu paveldėjimo teisę iš sūnaus Roko Karpio“, – rašoma jame. Pusę verslo imperijos akcijų bei nekilnojamą turtą Neringoje ir Ispanijoje paliko jis A.Grybauskienei, kuri nuo praėjusių metų dirba „Marijampolės pieno konservų“ marketingo vadove.

Pusė turto atiteko verslininko broliui Henrikui Karpavičiui, o be jokio palikimo liko ir verslininko buvusi žmona Audronė Karpavičienė, su kuria jis pragyveno 40 metų.

Sūnaus ir motinos tandemas užkūrė teisinę kovą prieš turto paveldėtojus.

„Marijampolės pieno konservus“ ir kitas įmones valdęs R.Karpavičius mirė praėjusį rugpjūtį, o testamentas pasirašytas kovo 5 dieną.

Jo vienturtis sūnus Rokas per teismą bandys užginčyti testamentą. „Jį pasirašęs jau nebuvo veiksnus suvokti, jis negalėjo suprasti, po kuo pasirašo. R.Karpavičiaus liga jau buvo tiek progresavusi, todėl manome, kad testamentas pasirašytas ne jo valia“, – 15min sakė mirusio verslininko sūnaus advokatas Darius Stalionis.

Advokato teigimu, jei testamentas būtų pasirašytas prieš jo operaciją – lapkričio mėnesį – tada nebūtų jokio ginčo. Tačiau naujos moters atsiradimas ir staigi verslininko mirtis esą kelia daug klaustukų.

„Sūnui net neleista pasimatyti. Kūno taip pat nematė, nes jis iškart buvo kremuotas“, – pasakojo advokatas.

Sūnus – su kriminaliniu šleifu

R.Karpavičiaus artimieji sako, kad buvo pagrindo iš sūnaus atimti paveldėjimo teisę. 15min ne kartą rašė apie Roko Karpavičiaus narkotikų verslą, jis buvo vadinamas narkobaronu. Labiausiai jis išgarsėjo 2009 metais, kai buvo paskelbta tarptautinė Interpolo paieška dėl stambaus masto kontrabandos į Naująją Zelandiją, taip pat ir dėl pinigų plovimo.

Tik 2011 metais jis atsitiktinai sulaikytas Rygoje ir perduotas į Naująją Zelandiją, kur nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme. 2016 m. jis buvo deportuotas į Lietuvą ir taip atgavo laisvę.

„Tėvui buvo labai skaudus sūnaus Roko pasirinktas gyvenimo kelias, ne kartą jį bandė atkalbinėti, skolino pinigų, rėmė šeimą. Tačiau santykiai nutrūko“, – 15min pasakojo R.Karpavičiaus brolis Henrikas Karpavičius, kuriam pagal testamentą atiteko pusė akcijų, o jis pats šįmet perėmė „Marijampolės pieno konservų“ vadovo postą.

„Marijampolės pieno konservų“ įmonę valdęs R.Karpavičius buvo vienas turtingiausių gyventojų Lietuvoje. Pieno miltelius gaminanti Marijampolės įmonė eksportuoja savo produkciją į daug pasaulio šalių, o kompanijoje dirba per 600 darbuotojų. Pati įmonė yra pieno produktų eksporto lyderis.

Be to, dar jam priklausė ekspedijavimo paslaugų įmonė „Karpis“, taip pat priklausė „Lukšių pieninė“, „Ferogama“, Ukrainoje – įmonė „Vitaut“, gamykla Ispanijoje.

Tačiau tolesnius gyvenimo planus sustabdė klastinga liga. Praėjusių metų lapkritį verslininkui dar buvo atlikta operacija, tačiau nuo R.Karpavičiaus liga taip ir nepasitraukė.

Rugpjūčio 9 dieną, eidamas 62 metus, R.Karpavičius mirė.

Po testamento – vestuvės

Jo sūnus R.Karpavičius apie santykius su tėvu nekalba, kaip ir apskritai vengia bendrauti su spauda. Tačiau jo advokatas sako, kad testamento įpareigojimas atimti palikimą teisiškai negali galioti. „Teisme tai nesunku bus užginčyti, nes sūnui paveldėjimo teise priklauso dalis turto“, – 15min teigė advokatas D.Stalionis.

Tiesa, teismas gali atsižvelgti į kriminalinę R.Karpavičiaus praeitį, o antra pusė gali įrodyti, kad tėvas iš tiesų nenorėjo nieko girdėti apie sūnų dėl jo gyvenimo būdo.

Antroji verslininko R.Karpavičiaus žmona Aistė esą irgi turės atsakyti į daug klausimų – kaip staiga atsiradusi moteris tapo paveldėtoja, savo versiją turi ir pirmoji žmona – Audronė Karpavičienė, su vyru nugyvenusi 40 metų.

Verslo imperijos savininkas Raimondas Karpavičius su Aiste Grybauskiene susituokė šių metų kovo 28 dieną, kai jau sunkiai sirgo. Nuo testamento parašymo buvo praėjusios 23 dienos.

Karpavičiene tapusi A.Grybauskienė yra žinoma Kaune. Ji buvo Kauno senamiesčio draugijos vadovė ir 2015 m. buvo išrinkta „Metų kauniete“.

Brolis turi savo versiją

Mirusio verslininko brolis Henrikas Karpavičius perėmė verslo valdymą, tačiau tikina, kad A.Karpavičienė nesikiša į verslo valdymą. Tiesa, jei jam pasiūlytų parduoti akcijas, jis svarstytų.

„Aistė padarė teigiamą įtaką mano broliui“, – tikino H.Karpavičius, kuris atvirai sutiko papasakoti esamą situaciją, jau sudominusią kone visą Lietuvą.

Aistė ir Raimondas Karpavičiai

– Kiek jau laiko esate įmonių, kurias valdė jūsų brolis, vadovas?

– Pirmą kartą „Marijampolės pieno konservų“ vadovu tapau 2001 m., Įmonė buvo visiškai nualinta, nes tokią Raimondas ir įsigijo. Dabar jau kita įmonė su padaliniais įvairiuose miestuose, turime fabriką ir Ispanijoje. Čia, aišku, Raimondo nuopelnas, o ne mano. Jis buvo ir finansuotojas, ir idėjų generatorius. Mes dabar laikome šią liniją.

Taigi atsakant į klausimą, seniai dvejus metus buvau įmonės vadovas, ir šiais metais juo vėl tapau. Juo tapau neseniai.

– Ar tiesa, kad ilgą laiką nesutarėte su broliu, todėl nedirbote ir jo įmonėje?

– Po dvejų su puse metų paaiškėjo, kad labai didelis krūvis. Pamenu, pirmas mano prašymas, kai atėjau dirbti į įmonę – visi sutikite dirbti už minimumą, nes nėra nei pinigų, nei pieno, įranga pasenusi. 1994 metais įkūrėme dar kitą verslą, gabenome per uostą metalą. Buvo labai daug darbo, galiausiai pasirinkau akademinį pasaulį.

– Teismai netrukus spręs ginčą dėl testamento – sūnus nori jį nuginčyti. Kaip tai keičia jūsų situaciją?

– Jokio ryšio su Roku Karpiu neturiu. Testamentas yra aiškus ir nepakeistas, jo galiojimas niekaip nesuvaržytas. Pagal testamentą yra aiškūs du paveldėtojai – aš ir Aistė Karpavičienė. O ką teismai spręs, tai čia ateitis parodys.

– Sūnaus advokatai sako, kad jūsų brolis testamentą pasirašė jam nesuvokiant to, nesant veiksniam. Kiek jums tai yra žinoma?

– Nėra dar jokio teismo, nes net skundas nepateiktas. Todėl čia sunku ką komentuoti. Teismas turės spręsti, ar testamentas pasirašytas esant mano broliui veiksniam, ar ne.

– Pirmoji jūsų brolio žmona dar gruodį kreipėsi į teismą su ieškiniu prieš jūsų brolį dėl turto priteisimo. Teismas areštavo jūsų bendrovės akcijas. Dabar jų ir parduoti negalite.

– Taip, negaliu. Bet tam nėra jokio pagrindo.

– Kaip vertinate faktą, kad yra naujas akcininkas – Aistė Karpavičienė, su kuria iš esmės ir turite valdyti visą bendrovę? Ji tik praėjusiais metais buvo įdarbinta įmonėje.

– Ką nutarė Raimondas, čia yra jo reikalas, aš jokių įtakų čia nedariau. Jis man jokios informacijos apie testamento turinį nepasakojo, ir visą šią istoriją priimu ramiai. Jis testamente išdėstė savo valią.

Dėl bendravimo su kita akcininke – jis yra normalus, Aistė Karpavičienė į jokį valdymą nesikiša. Viskas yra mano rankose. O kas bus – matysime.

Dėl jos įtakos Raimondui nelabai turiu ką komentuoti, nes lįsti į vyro ir moters santykius yra painu. Jei ta įtaka ir buvo, tai ji buvo tik teigiama. Aistė bandė riboti bet kokias jo veiklas, kai jis sirgo, ypač po operacijos. Ji norėjo, kad jam būtų kuo mažiau krūvio, nes taip rekomendavo medikai. Pavyzdžiui, jie sakė neleisti naudotis mobiliuoju telefonu. Visą šią įtaką mačiau, nes per savaitę jį mačiau bent porą kartų. Jų santykiai buvo gražūs.

Raimundas pats man sakė, kad visas su Aiste praleistas laikas buvo daug brangesnis, nei iki tol nugyventi ilgi metai.

– Ar jūs sutinkate, kad po lygiai valdant įmonės akcijas yra slidi riba konfliktams? Jei gausite pasiūlymą parduoti akcijas – ką darysite?

– Kai gausiu – tada galvosiu. Dabar negaliu pasakyti. Apskritai, akcijų vertė, kaip ir visur, paremta ekonominiu modeliu – jei įmonėje nebus sėkmingos veiklos, tai akcijų vertė taps labai maža. Žinoma, aš akcijas galiu parduoti kitam akcininkui. Jokių nesutarimų su naująja akcininke mes neturime. Bet koks nesusitarimas įmonei būtų nenaudingas.

– Ar jūsų brolio antroji žmona Aistė yra marketingo vadovė? Kokios tai pareigos?

– Taip, ji yra marketingo vadovė. Ji rūpinasi mūsų įvaizdžiu, prekiniais ženklais, jų pristatymu ir žinomumu. Raimondas ją įdarbino. Kokiomis aplinkybėmis? Nežinau, nes kai atėjau į įmonę, ją jau radau.

– Kai jūs atėjote vadovauti įmonei – jūsų brolis jau sirgo?

– Atėjau prieš pat jo operaciją, visi įgaliojimai pasirašyti likus dviem dienom iki jo operacijos. Raimondas jai ruošėsi. Jam buvo pasakyta, kada. Buvo ligoninėje notaras, viską suprato.

– Tiek pirmoji žmona, tiek sūnus sako, kad testamentas pasirašytas jam esant jau neveiksniam – jis sunkiai sirgo, ir iki mirties buvo likę keturi mėnesiai. Ką jūs į tai atsakytumėte?

Aistė ir Raimondas Karpavičiai

– Paprastai notarai įsitikina žmogaus veiksnumu, nes tai grėstų pačiam notarui netekti licencijos. Galiu pasakyti, kad po operacijos Raimondas absoliučiai suvokė visą aplinką, nes jo būklė buvo pradėjusi gerėti.

Buvo daug susitikimų viešų, o kovą jis Marijampolėje priėmė premjerą Saulių Skvernelį, dabartinį aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką, kitus valdžios atstovus. Mes visi kartu bendravome, ir netiesa, kad mano brolis jau negalėjo kalbėti. Visi bendravo normaliai.

– Kai R.Karpavičius jau gulėjo ligos patale, prie jo nebuvo prileidžiami net artimiausi žmonės – tik Aistė Karpavičienė. Ar jums žinomas toks faktas?

– Kai jis gulėjo Kaune, kažkas kreipėsi į Kriminalinės policijos departamentą su pareiškimu, kad mano brolis yra pagrobtas. Paskambino man policijos viršininkas ir klausinėjo, kur mano brolis. Aš jam pasakiau, kad jis Kaune – kaip tik vakar kalbėjome. Raimondas man pasakojo, kad pas jį buvo atvykę keturi policijos pareigūnai. Jie apklausė brolį dėl jo paties pagrobimo. Po to man jis pats skambino ir juokėsi – kad įtaria, jog jis pagrobtas.

Mano brolis iš tiesų nepageidavo, kad prie jo būtų prileista pirmoji žmona ir sūnus. Jis nenorėjo bendrauti. Galiu jums parodyti jo pareiškimą (H.Karpavičius parodė raštą, kuriame jo brolis pageidauja nematyti pirmosios savo žmonos Audronės ir sūnaus Roko – aut. past).

– Ar tiesa, kad buvo planuota išvežti jį gydyti į Vakarų Europos šalį, bet kažkodėl to nebuvo padaryta?

– Buvo tokie planai, bet Raimondas pats atsisakė šio plano, ir tai padarė blaivia galva. Manau, kad gerai padarė, jog nevažiavo. Jis pasitikėjo lietuvių medikais ir liko Kaune.

– Vis tik ar jūsų nenustebino faktas, kad testamentu jūsų brolis nieko nepaliko savo sūnui?

– Jų santykiai buvo labai prasti, ir Raimondas labai išgyveno dėl savo sūnaus. Buvo minčių jį įtraukti į verslą, kartu su mano sūnumi. Rokas keletą kartų buvo atvažiavęs motociklu į įmonę, kaip baikeris. Įkalbėti jį dirbti nepavyko.

Be to, Raimondą paveikė tai, kad sūnus pakeitė pavardę – buvo Karpavičus, dabar Karpis. Brolis man pats skambino ir negalėjo tuo patikėti. Galiu tik spėti, kad Rokas pavardę pakeitė dėl viso to kriminalinio šleifo. Taip jis bandė atsikratyti tų istorijų.

– Jei Rokas Karpis pradės ginčyti testamentą, kokie bus jūsų veiksmai?

– Įmonės nuotaikos nepakeis, visi viską mato, o Lietuvoje visi turi teisę kreiptis į teismą. „Marijampolės pieno konservai“ niekaip negali būti paveikti. Jo ginčijimas – jo valia.

– Pagal Civilinį kodeksą, jūs būtumėte tik ketvirtoje vietoje paveldint turtą, gerokai po sūnaus. Ar nesibaiminate, kad teismas gali testamentą pripažinti negaliojančiu, jei bus įrodyta, kad R.Karpavičius jį pasirašė būnant nesąmoningos būklės?

– Jeigu teismas tai pripažins, tai viskas tvarkoje. Bet čia yra jau teismo darbas. Ir advokatų, kuriais aš pasitikiu.

– Jūsų brolio pirmoji žmona „Lietuvos rytui“ pasakojo, kad visada buvote nutolęs nuo verslo, dirbote akademinį darbą, o tikroji bendrovės valdytoja – antroji jūsų brolio žmona Aistė Karpavičienė. Ką į tai galite atsakyti?

– Ne poniai Audronei tokius klausimus spręsti. Ji prie šio verslo niekur nėra pridėjusi nė piršto – nei turi supratimo, nei nieko. Tad jos vertinimai šiame reikale manęs nedomina. Neabejoju, kad pirmosios žmonos tos kalbos yra bandymas gauti dalį Raimondo turto. Aš visiškai pasitikiu advokatais.

Pats į šį verslą buvau priverstas žengti, mano brolio valia – pats nebūčiau ėjęs. Bet jei jau atėjau, tai esu įpratęs dirbti. Su broliu atidirbau daug metų, ir supratimas yra mano platus.

Čia nėra kokia nors ypatinga vieta, kurioje neturėčiau supratimo. O kaip pavyks – pažiūrėsime, iki šiol Šiaulių universitete dėsčiau ekonomiką, esu mokslų daktaras. Dabar mano tikslas, kad įmonė toliau normaliai funkcionuotų, kad būtų išsaugotos darbo vietos. Daviau savo broliui pažadą. Man 64 metai, ir reikia galvoti apie pamainą.

– Kaip ši paviešinta istorija paveikė visą įmonę? Sklando visokių gandų.

– Jokio poveikio užvaldyti įmonę nejaučiu nei aš, nei kolektyvas. Aš pats tikrai nenoriu užvaldyti šios įmonės.

– Bet R.Karpavičiaus pirmoji žmona metė kaltinimus, kad būtent įmonę ir bandoma užvaldyti. Bet ne per jus, o per kitą akcininką.

– Iki Raimondo mirties aš buvau asmeniu, kuriam jis pavedė valdyti įmonę. Nebuvau jokiu akcininku, o brolio valia buvau paskirtas generaliniu direktoriumi. Jei bus kitokie, galbūt teisiniai, sprendimai, tai bus kitaip, bet dabar aš esu vadovas. Ar gali būti įmonei problemų? Pieno sektoriuje yra įvairių iššūkių – žaliavinio pieno kainos, kiekis. Su visais pieno tiekėjais mes gebame atsiskaityti laiku, pagal sutartą kainą. Mokame vieną aukščiausių kainų Lietuvoje. 95 proc. produkcijos eksportuojame.

– Ar ši į viešumą patekusi istorija kaip nors paveikė santykius su kreditoriais – banku?

– Įmonė yra pasiėmusi kreditą Šiaulių banke. Kreditas yra padengtas turtu. Su visa banko vadovybe buvau susitikęs praėjusią savaitę, visus klausimus aptarėme, visi procentai mokami laiku. Tai mums netrukdo judėti į priekį.

– O kaip dėl įmonės ateities?

– Mes turime orientuotis į naujus produktus. Mes gaminame žaliavą, atidarėme naują liniją. Mes gaminsime tirpius pieno miltus, ir tai taps pamatu, ant kurio mes gaminsime naujus produktus.