„Pradėsiu nuo pagiriamųjų žodžių Prezidentui Gitanui Nausėdai (ne dažnai man tai pasitaiko daryti)“, – įžangoje teigė A. Kubilius.

Šalies vadovą jis giria dėl nuformuluotų aiškių nuostatų, kurias išdėstė grįžęs iš Vadovų Tarybos, kurios metu su Europos Komisijos Pirmininke Ursula von der Leyen kalbėjosi ir apie tranzito į Kaliningradą reikalus. Šioms nuostatoms europarlamentaras teigė galįs tik pritarti.

„Visiškai aišku, kad Lietuva turi įgyvendinti ir įgyvendins ES sankcijas. Lietuva turi išlaikyti ir išlaikys per savo teritoriją vežamų prekių kontrolę ir negali būti kalbos apie jokius „koridorius“, kaip ir jokių minčių apie nuolaidžiavimą Rusijai, reaguojant į Kremliaus grasinimus“, – citavo G. Nausėdą A. Kubilius.

„Po to sekęs nurodymas Vyriausybei „skubiai konsultuotis su Europos Komisija“ nuskamba šiek tiek keistai, nes Vyriausybė tai pastoviai daro, tačiau tai nesugadina Prezidento pareiškimo svarbos, nes jame labai aiškiai pasakyta: a) Lietuva įgyvendina ES sankcijų politiką, b) negali būti tokių tranzito į Kaliningradą sąlygų, kurios tokį tranzitą darytų panašiu į Lietuvos nekontroliuojamą tranzito „koridorių“ ir c) negali būti jokio nuolaidžiavimo Kremliaus šantažui“, – toliau nagrinėjo Prezidento pasisakymą.

Paskutinė Prezidento išsakyta nuostata, A. Kubiliaus įsitikinimu, yra pati svarbiausia.

„Atskirais punktais bandau išdėstyti tai, kas, mano žiniomis, vyko ir vyksta šiuose „tranzito reikaluose“:

– Mano žiniomis, iki šiol Lietuva nuosekliai konsultavosi su Europos Komisija ir gavo jos išaiškinimą, kad atitinkamų sankcionuotų prekių tranzitui į/iš Rusijos į Kaliningradą galioja sankcijos. Lietuva ėmėsi tokias sankcijas įgyvendinti.

– Kremlius, nuo pat pradžių žinodamas apie įvedamas ES sankcijas (viešai paskelbtos) suvaidino, kad yra labai nustebęs ir ėmė šantažuoti Lietuvą bei Briuselį, šaukdamas apie Lietuvos tariamai įvedamą „blokadą“, nors nei Lietuva ką nors įvedė, nei Kaliningradą ištiko kokia nors blokada – kaip buvo garantuotas tranzitas, taip ir liko, tik sankcionuojamų prekių tranzitas tapo nebegalimas per Lietuvą. Ir tai liečia tik 1 proc. tranzitu pervežamų prekių.

Kremlius, nuo pat pradžių žinodamas apie įvedamas ES sankcijas (viešai paskelbtos) suvaidino, kad yra labai nustebęs ir ėmė šantažuoti Lietuvą bei Briuselį.

– Lietuvoje tokio Kremliaus šantažo visų pirma išsigando opozicija ir pradėjo šaukti, kam Lietuva provokuoja Kremlių. Kremlius laimėjo pirmą hibridinį prizą – paaiškėjo, kad Lietuvos opozicijos gebėjimas pasipriešinti Kremliaus šantažui yra labai jau menkas.

– Kaip galima spėti iš tos informacijos, kuri mus pasiekia iš Briuselio – kai kas Briuselyje taip pat išsigando tokio šantažo ir imasi iniciatyvos perrašyti savo pačių anksčiau Lietuvai pateiktą išaiškinimą: dabar jau bandoma teigti, kad tranzitui tarp Rusijos ir Kaliningrado Europos Sąjungos sankcijos neturėtų būti taikomos.

– Didžioji problema yra ne tai, ar per Lietuvą į Kaliningradą bus pervežamas sankcionuotas plienas ar ne. Kaip nors išgyventume, net jeigu jis ir būtų vežamas. Didžioji problema yra ne pats tranzitas, o tai, kad Europos Komisija/(šalys narės) yra linkusi nusileisti Kremliaus šantažui. Ypač, kai Kremlius savo šantažo taikiniu pasirenka Lietuvą. O tai reiškia, kad Kremlius yra gundomas tokį šantažą naudoti ir kitais atvejais. Ir tai yra ypač pavojinga Lietuvai. Nes Lietuva, tranzitas į Kaliningradą, „Suvalkų koridorius“ gali tapti nuolatiniu Kremliaus šantažo taikiniu, Kremliui siekiant bet kokių nuolaidų iš Vakarų: pvz. atšaukti kitas sankcijas ar sustabdyti ginklų tiekimą Ukrainai.

– Vakarai vis dar sunkiai mokosi, kaip elgtis su Kremliaus šantažu: pagaliau išmoko nebebijoti Kremliaus gąsdinimų dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje perspektyvų; pradėjo net rimtesnius ginklus Ukrainai tiekti, nors iš pradžių taip pat labai bijojo piktos Kremliaus reakcijos. Tokio pobūdžio ankstesnės Vakarų baimės labai brangiai kainavo ir kainuoja Ukrainai. Paskutinių kelių dešimtmečių Vakarų pasidavimas Kremliaus šantažui yra tai, kas atvedė iki Rusijos karo prieš Ukrainą.

– Lietuvai tenka uždavinys toliau mokyti Vakarus nebijoti Kremliaus šantažo. Ne plieno pervežimai yra problema, o pasidavimas Kremliaus šantažui yra problema. Vakarai turi išmokti naujomis sankcijomis atsakyti į kiekvieną naują Kremliaus šantažo priepuolį, o ne ieškoti būdų, kaip naujomis nuolaidomis skatinti vis naujus šantažo priepuolius.

– Mes norime, kad Lietuvoje būtų kiek galima daugiau Vakarų kariuomenės, tam, kad galėtume atbaidyti Putino grasinimus ir šantažus. Ir tikimės, kad sulauksime tokios didėjančios Vakarų paramos su naujomis brigadomis, dislokuotomis Baltijos valstybėse. Suprantama, kad valstybių vadovai, kurių kariai yra dislokuoti Baltijos valstybėse, tikrai nenori, kad jų kariams tektų išmėginimas ginti Baltijos šalis nuo Rusijos tikros karinės invazijos. Todėl jie tampa ir ypatingai jautrūs Kremliaus šantažui. Tačiau jie turi atsiminti, kad pasiduodami Kremliaus šantažui jie tik didina pavojų savo kariams, o ne jį sumažina“, – papunkčiui dėstė A. Kubilius.

Jis pridūrė, kad su Rusijos šantažu „verta elgtis pagal Jiu-Jitsu filosofiją: išnaudoti priešininko šantažo galią prieš jį patį“. Priminė, kad taip balandžio pradžioje pasielgė NATO ir nutraukė prieš 25 metus pasirašytą NATO-Rusijos sutartį.

„Rusija nebe ta, su kuria buvo pasirašyta sutartis. Pats metas ir Europos Sąjungai bei Vakarams peržiūrėti visas sutartis, kokios kada nors buvo pasirašytos su Rusija. Būtų įdomių pasekmių. O į kiekvieną šiandieninį Rusijos grasinimą (kad ir Lietuvai) Vakarai turėtų atsakyti nusiųsdami dar po vieną M-142 HIMARS raketų divizioną Ukrainai“, – patarė europarlamentaras.

A. Kubilius atkreipė dėmesį, kad tik dėl Kremliaus grasinimų ir šantažo Švedija ir Suomija tampa NATO narėmis, o Ukraina žengia ES narystės keliu.

„Kremlius sėkmingai įrodo, kad nuo „hibridinės galios“, paremtos šantažo propaganda, iki „Kremliaus negalios“ yra tik vienas žingsnis – kai tie, kuriems tas šantažas yra skirtas, pradeda to šantažo nebebijoti. Europai yra verta šią pamoką išmokti“, – teigė europarlamentaras.