- Austėja Masiokaitė-Liubinienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus apygardos teismas turės iš naujo spręsti dėl žalos atlyginimo praėjusios Vyriausybės vidaus reikalų ministrui ir buvusiam teisėjui Eimučiui Misiūnui, kai jis nebuvo grąžintas į šias pareigas.
Lietuvos apeliacinis teismas šią savaitę panaikino žemesnės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti E. Misiūno ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ir perdavė pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Likusią nutarties dalį, kurią skundė E. Misiūnas, teismas paliko nepakeistą.
Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas priėmė įvertinęs, kad Vilniaus apygardos teismas „netinkamai aiškino ir taikė ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ir, nesant teisinio pagrindo, atsisakė priimti ieškinio dalį“.
Grąžinti jį į teisėjo pareigas E. Misiūnas paprašė po 2020 metų Seimo rinkimų. Juose jis dalyvavo kaip „valstiečių“ kandidatas, bet išrinktas nebuvo.
Tuomet prezidentas Gitanas Nausėda netenkino jo prašymo. Prezidentūra teigė, kad „asmenys, kurie nutraukė teisėjo karjerą dėl dalyvavimo polinėje veikloje ar paskyrimo į politines pareigas, ir siekia ją atstatyti politinių pareigų netekę“, neatitinka politinio neutralumo principų ir motyvacinių kriterijų.
Praėjus dvejiems metams prezidentas sutiko grąžinti E. Misiūną į teisėjus ir kreipėsi Teisėjų tarybos patarimo, ši davė teigiamą atsakymą.
Vis dėlto 2023 metų kovą E. Misiūnas sulaukė prezidento vyriausiojo patarėjo teisės klausimais Andriaus Kabišaičio skambučio, kad jis nebus skiriamas į Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo pareigas, nes gruodį baigėsi dvejų metų terminas, per kurį jis galėjo grįžti į teisėjus.
E. Misiūnas kreipėsi į teismą su ieškiniu, nes prezidentas, anot buvusio teisėjo ir politiko, „subjektyviai, neskaidriai ir nesąžiningai priėmė sprendimą neskirti jo apylinkės teismo teisėju, demonstruodamas ypač didelį nepalankumą jo atžvilgiu“.
Taip pat ieškiniu prašyta pripažinti, kad prezidentas nepaisė Konstitucijoje įtvirtintų reikalavimų valstybės institucijoms ir šalies vadovui visus traktuoti kaip lygius ir teisingai bei nesilaikė pagrindinio šalies įstatymo nuostatų.
Taip pat E. Misiūnas siekė, jog būtų pripažinta, kad šalies vadovas savo sprendimą jo neskirti motyvavo „nepagrįstais argumentais, kurie negalėjo būti vertinami kaip aplinkybės, turinčios reikšmės sprendimui neskirti pareiškėjo teisėju“, taip nesivadovaujant Teisėjų tarybos rekomendacija.
Vilniaus apygardos teismas šių metų gegužę ieškinį atsisakė priimti. Jo vertinimu, ieškinio reikalavimai pripažinti prezidentą pažeidus konstitucinius principus nesukelia teisinių pasekmių ieškovo teisėms ir pareigoms, todėl nenagrinėtini teisme.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo nutarimu, kad teismai negali už Seimą, prezidentą ar Vyriausybę priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti minėtų valdžios institucijų išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu.
Be to, teismas pažymėjo, kad teisėjų korpuso formavimas yra prezidento veikla ir teismai neturi jurisdikcijos už šią valdžios instituciją priimti atitinkamų sprendimų arba įpareigoti prezidentą išleisti aktus, susijusius su valstybės valdžios vykdymu, be kita ko, teisėjų skyrimu į pareigas.
Teismas taip pat akcentavo, kad E. Misiūno reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo nepaskyrimo į teisėjo pareigas dienos, tai yra nuo 2022 metų gruodžio iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nenurodant konkrečios sumos yra ieškinio trūkumas.
E. Misiūnas apskundė šią nutartį, prašydamas Apeliacinio teismo ją perduoti nagrinėti iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje pažymėjo, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio reikalavimų tenkinimas dėl prezidento veiksmų įvertinimo „ ieškovo subjektinių teisių ar pareigų nemodifikuotų, t. y. jų nesukurtų, nepanaikintų ir nepakeistų“, todėl minėti reikalavimai pagrįstai atsisakyti priimti nagrinėti.
Vis dėlto šis teismas atkreipė dėmesį, jog tai nepanaikina asmens, manančio, kad valstybės valdžia buvo įgyvendinama netinkamai, teisės reikalauti atlyginti dėl to patirtą žalą.
Pasak Apeliacinio teismo, nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas turėjo nurodyti ieškinyje prašomą priteisti sumą, tačiau turėjo ne atsisakyti priimti skundą, bet nurodyti pašalinti jo trūkumus.
„Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo ne atsisakyti priimti ieškinio dalį dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą, o nustatyti terminą ieškinio trūkumams šalinti – įpareigoti ieškovą ieškinyje nurodyti tiksliai reikalaujamo priteisti turtinės žalos atlyginimo dydį bei visas civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas“, – rašoma nutartyje.
Tai įvertinęs apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą grąžinti ieškinio dalį dėl žalos nagrinėti iš naujo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Išbandytas naujasis išvykimo terminalas: papasakojo, su kokiais trukdžiais susidūrė2
Prieš atidarant naująjį Vilniaus oro uosto terminalą, jis pirmą kartą testuojamas, pasitelkus tūkstantį savanorių. Jie nuo ankstyvo ryto pirmieji išbandė naujausias oro uosto technologijas, kokių iki šiol Lietuvoje dar nebuvo. No...
-
Ruošiamasi atnaujinti Antaniškių parko estradą Radviliškyje
Radviliškio rajono valdžia planuoja per dvejus metus atnaujinti buvusią Antaniškių vasaros estradą – apie 5 mln. eurų kainuosiančius darbus tikimasi pradėti šiemet. ...
-
Kuršių marios užliejo Juodkrantę: sureagavo ir meras3
Šeštadienio rytą Kuršių marios užliejo Juodkrantę. Neringos meras Darius Jasaitis teigia, kad tokios situacijos dar nėra matęs, nors Neringoje gyvena jau 50 metų. ...
-
Pragariški gaisrai Los Andžele: namus praradę lietuviai ištikti šoko6
Los Andželo lietuvių bendruomenės pirmininkė Tara Barauskas plačiau papasakojo apie pražūtingus gaisrus Los Andžele. Ji nuo ankstyvo ryto jau rūpinosi lietuviais, kurių namai Los Andžele virto pelenais. Tara sakė, kad mūsų tautiečiai vis dar did...
-
Prezidento patarėja apie pensijų kaupimą: esame kritiniame taške4
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tvirtina, kad šiuo metu pensijų kaupimo sistema yra kritiniame taške ir ją būtina keisti. Anot jos, sistema turi tapti ne verčiančia, o motyvuojančia žmones kaupti. ...
-
18-mečiai keliaus po Europą nemokamai: yra viena sąlyga2
Europos Komisija jaunuoliams išdalins beveik 36 tūkst. nemokamų bilietų. Lietuvai šįkart atiteko daugiau nei 200 bilietų. Ką reikės už tai padaryti? Nieko – tereikia keliauti, pažinti, patirti ir susipažinti. ...
-
Savaitgalį sostinėje vyks Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai2
Savaitgalį Vilniuje vyks 34-osioms Sausio 13-iosios metinėms skirti renginiai. Tragiškų sausio įvykių paminėjimas šeštadienį bus pradėtas tradiciniu tarptautiniu bėgimu „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtu pagerbti saus...
-
Laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiai Kaune10
Sekmadienį ir pirmadienį Kaune vyks 34-osioms Sausio 13-iosios metinėms skirti renginiai. ...
-
Sausio 13-osios aukoms atminti – daugiau nei 8 tūkst. žmonių dalyvavo pagarbos bėgime
Sausio 11 d. Vilniuje 33-iąjį kartą įvyko tarptautinis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas atminti žuvusius 1991-ųjų sausio 13-osios naktį ir mirusius nuo sužalojimų, patirtų sovietų kariams šturmuojant Vi...
-
Sausio 11-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Sausio 11-oji, šeštadienis, 2 savaitė. Dangaus kūnai: saulė teka 8.38 val., leidžiasi 16.15 val. Dienos ilgumas 7.37 val. Mėnulis (priešpilnis) leidžiasi 7.10 val., teka 12.58 val. Vardadieniai: Marcijonas, Stefanija, Audrius, Vi...