- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaip technologijos keičia suvokimą apie šiuolaikinį karą? Ar Vakarams reikia baimintis Vladimiro Putino išgirtų raketų? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su ginkluotės ekspertu Artūru Plokštu.
– Ne tik technologijos. Labai daug lemia ir žmonės. Kai neturim karių, jokios technologijos nepadės. Antras dalykas, kokios technologijos ir kiek jų yra? Jeigu turime kelis egzempliorius labai technologinio ginklo, o vėliau nieko, tai kartais geriau turėti daugiau ne tų technologiškų ginklų. Tuo labiau, kad visi aukštų technologijų ginklai yra labai brangūs.
Ukrainoje pamatėme dronų revoliuciją. Maži žaislai pakeitė ne tik taktiką, o ir operacinį priėjimą. Matome, kad jau nėra galimybės slapta sutelkti slaptų pajėgų. Yra tokia situacija, kad pavieniai dronai sugeba išvesti iš rikiuotės žymiai sudėtingesnę ir brangesnę techniką, su tankais imtinai. Kurie sako, kad, viskas – liko tik dronai, tai irgi nėra tiesa. Visi ginklai turi savo nišą, tik dronai pakeitė daugelio ginklų panaudojimo ribas.
– Nemažai dabar diskutuojama apie dronus ir jų potencialą. Lietuvoje taip pat kalbama, kad dronų pajėgumus reikėtų integruoti į kariuomenę. Ar turime labai aiškų atsakymą, ar šiuolaikinėse pajėgose turėtų būti ir dronai?
– Jų nebuvo iki šito karo. Tokių, kokius mes pamatėm. Jie buvo dideli, brangūs, Dabar daug labai pigių, mažų. Dronų yra daug ir skirtingų. Kiekvienas turi savo nišą, ir tai aprėpti ir integruoti į kariuomenę yra nelengva, bet tą reikia daryti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Rusijos armijos gretose per karą Ukrainoje buvo įvairiausių pareiškimų, kad jie visada neturi analogų. Kas iš tikrųjų ten yra tokio, kas daro didelį proveržį šiuolaikiniame kare?
– Jie įvaldė ir psichologinį karą. Vidutinio nuotolio balistinė raketa „Orešnik“ pradėta konstruoti tarybų sąjungoj, ts vystymas buvo sustabdytas, ir jie išnaudojo pirmus elementus, kurie buvo pagaminti, bet išnaudojo, kaip suprantu, grynai propagandiniam efektui, Taigi Putinas džiaugiasi, visiems pasakoja Kazachstanuose ir Kirgizijose, koks tai galingas ginklas. Jie dar turi raketą „Iskander“, kuri yra mažesnio kalibro, bet veikia lygiai taip pat.
– Ar NATO šalys turi kažkokį priešnuodį toms pačioms „Iskander“, „Orešnik“ raketoms?
– Labai sunku numušti stačiai virš galvos krentančią raketą. Jos nėra nenumušamos, bet sistemos, kurios jas numuša, yra brangios.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po tarybos nario pasisakymų apie „iškrypusius vaikus“ – šaršalas
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos rekomendacijos, kviečiančios užtikrinti translyčių vaikų mokykloje apsaugą nuo patyčių ir smurto, sukėlė Šakių tarybos nario Ričardo Lekavičiaus pasipiktinimą. Viešai transliuotame posėdyj...
-
JAV grasinant deportuoti migrantus, Lietuva nesulaukė piliečių prašymų padėti
Jungtinių Valstijų (JAV) prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) planuojant masiškai deportuoti neteisėtus imigrantus, Lietuvos atstovybės šalyje nėra sulaukusios tautiečių prašymų padėti. ...
-
Lietuva perdavė Ukrainai artimojo nuotolio priešlėktuvines raketines sistemas
Lietuva perdavė Ukrainai artimojo nuotolio nešiojamos priešlėktuvinės raketines sistemas su raketomis, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Neblaivus prie vairo sėdęs teisėjas atsiprašo viešai, prašo jį atleisti iš pareigų
Neblaivus vairavęs Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Almantas Padvelskis viešai atsiprašė visos teismų bendruomenės ir visuomenės už savo neatsakingą ir nepateisinamą elgesį. ...
-
Kūdikių pernai gimė rekordiškai mažai
Natūrali Lietuvos gyventojų kaita 2024 m. išliko neigiama – 18,8 tūkst. daugiau žmonių mirė, negu gimė, teigia Valstybės duomenų agentūros (VDA) generalinė direktorė Jūratė Petrauskienė. Anot jos, 2024 m. kūdikių gimė rekordi&sca...
-
Gyventojų skaičių pernai didino į Lietuvą atvykę trečiųjų šalių piliečiai
Šių metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2,89 mln. nuolatinių gyventojų – 4,3 tūkst., arba 0,1 proc. daugiau negu prieš metus. ...
-
Po nelaimių virtinės – žvilgsnis į daugiabučių namų draudimą
Lietuvoje vis dažniau fiksuojamos situacijos, kai daugiabučių namų bendrosios erdvės nukenčia dėl gamtos stichijų, vandalizmo ar neatsakingo žmonių elgesio, o bendraturčiai patiria net ir milijonus siekiančių nuostolių. Ekspertai vieningai sutari...
-
Vilniaus rajono savivaldybė sodų bendrijose įrengs pusiau požemines atliekų konteinerių aikšteles
Vilniaus rajone esančiose sodų bendrijose planuojama įrengti pusiau požemines konteinerines atliekų tvarkymo aikšteles. ...
-
Perspėja: svetimo turto liesti nereikėtų
Išvydę daugiabučio kieme stovintį automobilį, kuriame paliktos atviros durys ar bagažinė, dori kaimynai skuba užtrenkti mašinos dureles ar uždaryti bagažinę. Taip elgiamasi siekiant apsaugoti svetimą turtą. Tačiau pareigūnai persp...
-
Valentino diena mokyklose – nebemadinga
Uostamiesčio mokyklose Valentino diena – nebemadinga. Nors dalyje mokyklų dar būna veikiantis Valentino dienos paštas arba nusifotografuoti skirtas stendas, nepaisant to, didesnė dalis moksleivių šią šventę švenčia jau...