- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vasarį parduotuvių lentynos nusidažo ryškiai raudona spalva, restoranai kviečia suskubti rezervuoti staliukus, o įsimylėjėliai suka galvas, kaip originaliai pasveikinti savo antrąją pusę – artėja Šv. Valentino diena. Vis dėlto santykių ekspertai tikina, kad romantiškus santykius puoselėjančioms poroms Šv. Valentino dienos geriau nešvęsti.
Įgijo kitą reikšmę
„Specialiai per Šv. Valentino dieną nieko nedarykite – švęskite vieną dieną prieš, kad žmogus pasijaustų svarbus ne dėl to, kad kalendoriuje yra tam tikra diena, o dėl to, kad jis yra brangus. Aišku, smagu, kad kalendoriuje yra priminimas pasveikinti savo mylimą žmogų, bet tai padaryti yra dar 364 dienos – kur kas naudingiau susigalvoti savo Valentino dieną“, – rekomendacija dalijasi asmeninių santykių terapeutė Daiva Babilevičienė.
Santykių ekspertės įžvalgoms taip pat pritaria ir mokymų platformos „Augimo meistrai“ įkūrėjas Mindaugas Pozingis, su žmona Donata skaičiuojantis jau devynioliktus santykių metus. Vyras pripažįsta, kad pirmaisiais santykių metais Šv. Valentino diena išties buvo ypatinga šventė, tačiau ilgainiui ši diena jiems įgavo visai kitą reikšmę.
„Šv. Valentino šventė yra nuostabi diena apmąstymams ir geras momentas įvertinti, ką dėl savo antrosios pusės būtų galima padaryti geriau. Mūsų santykiuose Valentino diena, atrodo, vyksta dažniau negu kartą per metus – jeigu nuoširdžiai, savo mylimąją sveikinu kiekvieną savaitgalį“, – šypsosi M. Pozingis.
Remiantis verslo žurnalo „Forbes“ duomenimis, 2024 m. Šv. Valentino dienai vartotojai, tikėtina, išleis apie 25,9 mlrd. JAV dolerių, tai viena didžiausių sumų per visą šventės istoriją. D. Babilevičienės teigimu, egzistuoja ne tik nemokama, bet ir kur kas vertingesnė dovana, kurią galima drąsiai įteikti be jokios progos.
Daiva Babilevičienė / Asmeninio archyvo nuotr.
Neįkainojama dovana – laikas
Artėjant šventėms, pavyzdžiui, Šv. Valentino dienai, D. Babilevičienė siūlo alternatyvą materialioms dovanoms ir primena apie itin prasmingą, nemokamą ir susigrąžinti aistrą ilgalaikiuose santykiuose padėsiančią dovaną – laiką.
„Santykiai yra priblėsę tada, kai žmogus mums vis dar patinka, bet mes su juo praleidžiame vis mažiau laiko, pavyzdžiui, susitinkame tik kalbėdami apie buitį. Tai ypač pastebima tarp porų, kurios gyvena kartu ir turi vaikų, – tokios poros neretai susitinka tik vakare, pasikalba apie tai, kas ir ką paveš, ką valgys vakarienei ir galbūt ką veiks savaitgalį“, – pastebi asmeninių santykių terapeutė.
Būtent į tarpusavio ryšio stiprinimą investuojamas laikas, anot M. Pozingio, stipriai prisidėjo prie jo ir žmonos Donatos ilgalaikės, beveik du dešimtmečius trunkančios, dar vienuoliktoje klasėje prasidėjusios pažinties tvirtumo.
„Mes turime vieną taisyklę – ją ne visada pavyksta 100 proc. įgyvendinti, bet kas ketvirtį būtinai stengiamės kur nors išvažiuoti ir drauge praleisti savaitgalį. Tą praktikuojame jau daug metų ir tikrai visiems rekomenduoju išvažiuoti dviese, be vaikų: tikėtina, kad dar labiau vienas kitą pažinsite ir galbūt net atrasite iš naujo“, – sako M. Pozingis.
Smagu, kad kalendoriuje yra priminimas pasveikinti savo mylimą žmogų, bet tai padaryti yra dar 364 dienos – kur kas naudingiau susigalvoti savo Valentino dieną.
Emocinio intymumo pamokos
Norintiems į savo santykius įpūsti aistros, tačiau neturintiems galimybių susiplanuoti romantišką savaitgalio išvyką, D. Babilevičienė pateikia optimalią išeitį – trumpesnius, tačiau emocinį intymumą ugdančius susitikimus.
„Kaip planuojame darbinius susitikimus ar vizitus pas odontologą, lygiai taip pat galime planuoti ir poros laiką. Tikrai nėra nieko gėdingo susitarti, kad kiekvieną trečiadienį skirsite pusvalandį ar valandą kokybiškam laikui ir drauge ką nors nuveiksite“, – pasakoja D. Babilevičienė.
Asmeninių santykių terapeutė pabrėžia, kad vienas pagrindinių emocinį intymumą žlugdančių veiksnių – įprotis susitikimo su partneriu metu naudoti arba šalia savęs turėti mobilųjį telefoną. „Atrodo, lyg ir nieko tokio, bet tai jau yra nežymus trikdis, kai dėmesingumas vienas kitam bus pertrauktas“, – pabrėžia D. Babilevičienė.
M. Pozingis, kalbėdamas apie emocinį artimumą, sako, kad antroji pusė turi būti geriausias tavo draugas. „Žmona apie savo santykius su vyru turi kalbėti ne su draugėmis, o su juo pačiu. Tas pats galioja, žinoma, ir vyrams. Jei problemos, konfliktai pradedami spręsti už namų durų, tai tikrai niekur nenuveda“, – įsitikinęs jis.
Mindaugas Pozingis / Asmeninio archyvo nuotr.
Konfliktai – naudingi
Pasak D. Babilevičienės, kiekviena pora anksčiau ar vėliau išgyvena konfliktą, todėl jo vengti nereikėtų. Priešingai, konfliktai gali tapti labai sveika priemone dar geriau pažinti savo partnerį ar netgi save patį. Konfliktai, jei sprendžiami atvirai komunikuojant, poras suartina.
„Būna, pykstu dėl to, kad nesutvarkyti namai, o iš tikrųjų esu tiesiog pavargusi ir man trūksta poilsio. Tada ieškau, prie ko ir kokia tema prisikabinti. Kad tai suvokčiau, man reikia gerai save pažinoti. Tad, kad išgirstum kito žmogaus norus, reikia labai gerai pažinti savo norus ir partneris taip pat turi nebijoti gilintis į save, mokytis išreikšti savo poreikius. Santykiuose mes labai daug spėliojame, o tai vėlgi veda prie konfliktų“, – pabrėžia D. Babilevičienė.
Šv. Valentino šventė yra nuostabi diena apmąstymams ir geras momentas įvertinti, ką dėl savo antrosios pusės būtų galima padaryti geriau.
Anot ekspertės, pirmiausia reikia išmokti konfliktą paversti ramesne diskusija, nuomonių ir jausmų pasidalijimu. Dažna, tačiau itin nesėkminga ir netgi kenksminga konfliktų įveikimo strategija yra sprendimas tylėti, kartais – netgi keletą dienų iš eilės.
„Tyliadienis ar nekalbadienis tik dar labiau gilina neišspręsto konflikto problemą, nes užkerta kelią sklandžiam bendravimui. Tas, kuris nekalba, visiškai nesigilina į tikrąsias konflikto priežastis, o tą, su kuriuo nekalbama, jaudina tai, kad jis yra atstumtas, todėl labai mažėja emocinis intymumas“, – paaiškina D. Babilevičienė.
Kad pokalbis – svarbiausias konfliktų sprendimo būdas, pritaria ir M. Pozingis: „Labai svarbu nebijoti pripažinti savo klaidas: kad buvai neteisus, pasikarščiavai. Jeigu nori, kad šeima gyvuotų sėkmingai ir darniai, negali savo ego iškelti aukščiau šeimos interesų.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Paauglystė: savęs ir savo vietos paieškos
Sunku su tais paaugliais – teiginys, kurį priimame kaip aksiomą. Auklėti paauglį – tėvystės egzaminas, mokyti paauglį – pedagogo profesionalumo išbandymas. Tačiau turbūt sunkiausia būti pačiu paaugliu – rasti savo viet...
-
Liūdniausia metų diena: kaip išlaikyti gerą psichinę savijautą?1
Trečiąjį sausio pirmadienį, kuris šiemet yra mėnesio 20 d., visame pasaulyje minima liūdniausia metų diena (angl. „Blue Monday“). Medicininėje literatūroje vyraujantys faktai rodo, jog būtent žiemos laikotarpiu išraš...
-
Nebandykite išvaryti emocijų pro duris – jos sugrįš pro langą
Kasdienybėje esame linkę kurti intelekto ir emocijų priešpriešą. Sąvoka „intelektas“ asocijuojasi su protu, žiniomis, analitiniais gebėjimais, o emocijos – su meile, džiaugsmu, laime, liūdesiu, pykčiu. Gana dažnai int...
-
Nelinksmas antirekordas: kodėl vis dažniau atsisakoma turėti vaikų?13
Nelinksmas antirekordas – praėjusiais metais gimė mažiausiai naujagimių nuo nepriklausomybės atkūrimo, mirusiųjų skaičius gimimus viršijo dvigubai. Lietuvoje pernai pasaulį išvydo 18 tūkst. 979 kūdikiai. Apie tai LNK žurnalista...
-
Būti čia ir dabar – nelengva užduotis
Jeigu stovite transporto spūstyje, nereiškia, kad tiesiog stovite joje. Jūs mintyse esate rytojaus susitikime su klientu, poryt – tėvų susirinkime. Arba tebesate praėjusį šeštadienį pas mamą, kuri tebepyksta, kad naujų vaist...
-
Suomiai – laimingiausi pasaulyje: kuo čia dėta savanorystė?
Suomija pagal Pasaulinio laimės indekso tyrimus jau ne vienus metus tituluojama laimingiausia šalimi pasaulyje ir, atrodo, nė neketina sustoti – šį titulą jau septintą kartą priglaudė ir 2024-aisiais. Kol visas pasaulis bando perpras...
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Vaikų saugumas: gali padėti artimi santykiai ir technologijos
Šiandieniame sparčiai besivystančiame pasaulyje vaikų saugumo užtikrinimas kartu išlaikant jų nepriklausomybės poreikį ir atsakingumą tampa ne vienos šeimos iššūkiu ir nesutarimų priežastimi. Nesprendžiamos ir ats...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...