- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje yra vos vienas žmogus su regos negalia, kuris naudojasi šuns vedlio pagalba. Priešingai nei kitose Europos Sąjungos valstybėse, šalyje tokio keturkojo parengimo kaina nėra subsidijuojama. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Justinos Jakštienės, šuo vedlys – prabangos prekė, tačiau neregių asociacija tikina, jog tai yra būtinybė nereginčiam žmogui.
Nuo cukrinio diabeto komplikacijų ir silpno regėjimo kenčianti Ieva Krivickaitė dabar jaučiasi drąsiau, nes jau beveik metus kelią jai rodo keturkojė vedlė Fėja.
„Eidama gatve pradėjau išsitiesti, nes galiu pasitikėti, žinau, kad mane nuves ten, kur reikia, kad nuves saugiai, ko nebūdavo, kai eidavau viena su baltąja lazdele“, – teigė gerumo fondo „Ne apie mane“ įkūrėja I. Krivickaitė.
Lietuva, priešingai nei kitos Europos šalys, vedlių paruošimo nesubsidijuoja. Šunų įsigijimo, rengimo ir priežiūros išlaidas turi padengti patys asmenys su regos negalia.
„Jau yra žingsnis į priekį, kad Lietuvoje turime pirmą žmonių padovanotą šunį vedlį, kad visuomenė šviečiama, kad apie tai kalbame, kad neregiai pradeda apie tai svajoti“, – tikino I. Krivickaitė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
I. Krivickaitės keturkojė buvo dresuota Latvijoje ir šiuo metu yra vienintelis šuo vedlys Lietuvoje. Toks šuo kainuoja 25 tūkst. eurų.
„Žmogui su regos negalia, kuris ir taip yra socialiai pažeidžiamas, rasti 20 arba 25 tūkst. eurų šunio įsigijimui – ypatingai sunku“, – sakė aklųjų ir silpnaregių sąjungos prezidentas Paulius Karvelis.
Šuns vedlio įstatymas Lietuvoje įsigaliojo tik nuo šių metų. Taip buvo sudaryta galimybė su tokiu keturkoju judėti tiek viešojoje, tiek privačioje erdvėje.
Šalyje šiuo metu yra viena mokykla, planuojanti rengti šunis vedlius ir vykdyti jų priežiūrą. Bet kol nėra finansavimo keturkojų rengimui ir juos įsigyti gali tik vienetai, įstaiga negali būti akredituota.
„Kompetencijų prasme esame tam pasiruošę, atsiremiame tik į finansavimo stygių“, – tikino tarnybinės šunininkystės klubo vadovas Vaidotas Glodenis.
Šuo vedlys yra ruošiamas dvejus metus, o šunį parengęs specialistas jį prižiūri visą gyvenimą. Tai, jog keturkojį galima įsigyti tik užsienyje, apsunkina priežiūros procesą.
„Jei iškils kažkokia problema, bus sudėtinga, nes iš Vokietijos instruktoriui atvažiuoti yra didžiuliai kaštai“, – kalbėjo V. Glodenis.
Kadangi Lietuvoje I. Krivickaitė vienintelė naudojasi šuns vedlio pagalba, panašu, lietuviams trūksta žinių apie jų darbo specifiką.
„Didžiausia problema – mažus vaikus auginantys tėvai, kurie mato mielą šunį ir jų vaikas nori jį pakalbinti, paglostyti, o aš neleidžiu to daryti, nes tiesiog tai yra šuo, kuris dirba, kuris nėra žaidimams. Aš su juo nežaidžiu ir nesimyluoju, nors to norėčiau“, – pasakojo I. Krivickaitė.
Kol kas tai – prabangos, bet ne bazinio būtinumo prekė arba pagalbos priemonė asmeniui su negalia.
Pasak viceministrės, pirmiausia reikia įvertinti, kokios paslaugos atlieptų asmenų su negalia poreikius.
„Kol kas tai – prabangos, bet ne bazinio būtinumo prekė arba pagalbos priemonė asmeniui su negalia. Bet tikrai ateityje, formuojantis poreikiui, formuojantis dresiruojančių organizacijų buvimui, tai galėtų būti dalinai finansuojama“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė J. Jakštienė.
Vis dėlto, diskusijos dėl šuns vedlio finansavimo vyksta lėtai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva tęsia milijardų paieškas
Siūlymų, iš kur gauti pinigų gynybai, kaip iš gausybės rago. Prezidentūra norėtų gauti daugiau lėšų apmokestindama valstybės rezervus, paimti ir įdarbinti žmonių indėlius, dar labiau prispausti šešėlį, na ir, ...
-
Lietuvoje – vis daugiau darbo jėgos iš užsienio: prakalbo apie vieną šalį
Lietuvoje daugėja leidimą gyventi šalyje turinčių filipiniečių, dvigubai padidėjo leidimus turinčių Pakistano, Bangladešo ir Indijos piliečių skaičius, rodo sausio mėnesio Migracijos departamento duomenys. ...
-
Albinas Januška: Lukašenkos režimui siena lieka atverta
Muitinės departamentui sausio 17 d. paskelbus atnaujintą automobilių su baltarusiškais numeriais įvažiavimo į Lietuvą tvarką, ji viešojoje erdvėje susilaukė kritiškų reakcijų, esą pažeidžiama Europos Sąjungos (ES) sankcij...
-
Kauno musulmonai savo teises ketina ginti Strasbūre
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) galutinai atmetus Kauno miesto musulmonų religinės bendruomenės skundą dėl neatlygintino žemės suteikimo, bendruomenė ketina ginti savo teises Strasbūro teisme. ...
-
Tautinių mažumų departamentui suteikta daugiau galių
Vyriausybės sprendimu Tautinių mažumų departamentas galės teikti paramą nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), veikiančioms tautinių mažumų teisių įgyvendinimo srityje. ...
-
Pasiektas šilumos rekordas!
Šeštadienį Šilutėje užfiksuotas sausio 25 dienos šilumos rekordas. ...
-
Premjeras: tai – šalies garbės reikalas
Paaiškėjus, kad Leipalingyje rasti partizanų palaikai jau trejus metus saugomi laikinuose kartoniniuose karstuose ir nėra perlaidojami, premjeras Gintautas Paluckas šią situaciją aptarė su finansų ministru Rimantu Šadžiumi. Pasak V...
-
Aiškinamasi, kodėl pajūryje aptikta dešimtys kritusių paukščių
Savaitgalį pajūriu vaikštinėję klaipėdiečiai ties Karkle pastebėjo kritusius paukščius. Gyventojai sunerimo – kas galėjo pražudyti tiek sparnuočių? ...
-
Sausio 26-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Sausio 26-oji, sekmadienis, 4 savaitė. ...
-
Atskleidė, kodėl M. K. Čiurlionio vardo Vilniaus oro uoste dar nematyti
Nuo sausio Vilniaus oro uostui laikinai suteikus kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą, kol kas jame nematyti jokių tai pažyminčių ženklų, meninius sprendinius Vyriausybė žada pateikti vėliau. ...