Pasak jos, dideliuose vaikų namuose vaikams nebuvo suteikiama visa reikalinga pagalba.

„Džiugu, kad šią savaitę buvo uždaryti paskutiniai dideli vaikų globos namai, kad mūsų Lietuvos vaikai, ypatingai tie, kurie yra labiausiai pažeidžiami ir jiems reikia ypatingo dėmesio, jau gyvena šeimai artimoje aplinkoje“, – BNS sakė I.Skuodienė.

„Dideli vaikų globos namai nebuvo niekaip šeimai artima aplinka, kuri padėtų vaikui pasiruošti gyventi ateityje suaugusio žmogaus gyvenimą, kurti šeimą, auginti savo vaikus, rūpintis jais ir kurti ryšį su jais“, – teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė.

„Turiu namus“

Vaikų globos namų uždarymas – 2014 metais prasidėjusios vaikų globos institucijų pertvarkos dalis. Tuomet Lietuvoje veikė 95 vaikų globos namai, kurių per dešimtmetį kryptingai atsisakyta.

Pasak I. Skuodienės, vaikų globos namuose maistas buvo tiekiamas valgykloje, vaikams tekdavo dalintis tiek daiktais, tiek rūbais.

Gyvendami su globėjais arba šeiminiuose namuose, vaikai ne tik kuria santykį su žmonėmis su kuriais gyvena, bet prisiima atsakomybę rūpintis savo reikmėmis ir namų ruoša, įgauna reikalingus socialinius ir buitinius įgūdžius. Taip pat gyvena arčiau miesto centro.

„Jeigu klausiam vaikų, kuo skiriasi dabar tavo gyvenimas, vaikas atsako aš turiu namus, aš turiu aiškų namų adresą, aš galiu pasikviesti draugus, aš galiu pats nueiti pas draugus, aš turiu mokyklą, aš turiu klasę“, – sakė  I. Skuodienė.

„Ne vienas (vaikas gyvenęs globos namuose – BNS) yra sakęs – aš gaudavau valgykloje virtą kiaušinį ar keptą, išėjau gyventi savarankiškai ir aš nesupratau nei kaip virti, nei kaip kepti, nei kaip gauti ir pagaminti tokį kiaušinį“, – pasakojo ji.

Globėjų paieška išlieka didžiausiu iššūkiu

Globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ duomenimis, per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus.

2002 metais vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 6,7 tūkst. vaikų, 2014-aisiais, tik prasidėjus pertvarkai, daugiau nei 3,5 tūkstančio.

Šiuo metu šalyje veikia 177 šeiminiai namai, kuriuose gyvena 1032 tėvų globos netekę vaikai, iš jų – 843 vyresni nei dešimties metų amžiaus.

Lietuvoje yra likusios tik kelios vaikų globos institucijos didžiuosiuose miestuose, kur gyvena 76 vaikai su negalia, čia jiems teikiamos reikalingos specialios sveikatos priežiūros ir slaugos paslaugos, yra būtina įranga.

Didžioji dalis – apie 6 tūkst. tėvų globos netekusių vaikų – gyvena pas globėjus, budinčius globotojus, nuolatinius globotojus ar šeimynose. Nors susidomėjimas prisidėti auga, globėjų paieška išlieka didžiausiu iššūkiu.

„Čia vienas didžiausių iššūkių yra, bet kadangi pertvarka vyksta dešimt metų ir kvietimai, ir reklamos socialinės, ir informacija sklaida vyksta“, – BNS teigė I. Skuodienė.

Anot tarnybos direktorės, dalis globėjų – artimi giminaičiai, seneliai ar emociniais ryšiais susiję žmonės, kita dalis – iki šiol vaikų nepažinoję žmonės.

Daugiau dėmesio tikisi ne tik per šventes

Gruodžio duomenimis, Lietuvoje yra 3314 fizinių vaiko globėjų, 251 budintis globotojas, 54 šeimynos ir devyni nuolatiniai globotojai, priklausantys nuo liepos veikiančiame Nuolatinio globotojo institutui ir gaunantys atlygį už ypatingų vaikų globą.

Ateityje Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė teigė besitikinti toliau plėsti paslaugų prieinamumą globėjams ir vaikams bei krizines situacijas išgyvenančioms šeimoms.

Ji taip pat vylėsi didesnio dėmesio iš politikų sulaukti ne tik per šventes.

„Turbūt pagrindinis tikslas, kad savivaldybės, jų politinės komandos prisimintų globėjus ne tik per šventes, bet prisimintų ir bendrai kasdienybėje, kad palydėtų, pakviestų ir aišku, kad paslaugos ne tik globojamiems vaikams, bet ir šeimoms, kurios susiduria su iššūkiais, išgyvena krizines situacijas, būtų savivaldybėse prieinamos“, – sakė I. Skuodienė.