„Ta norma, kuri šiandien yra eliminuojama iš teisės sistemos, buvo draudimas niekinti šeimos vertybes nepilnamečių akivaizdoje ar kokios nors kitokios nei Konstitucijoje įtvirtintos šeimos sampratos skatinimas vėl gi nepilnamečių akivaizdoje“, – KT po nutarimo trečiadienį BNS kalbėjo Seimo vicepirmininkė.

„Pašalinus normą iš teisės sistemos jokio ribojimo niekinti šeimą nepilnamečių akivaizdoje nebeliko“, – pažymėjo ji.

Minėtame įstatyme nurodyta, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams daro informacija, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

Teismas nusprendė, kad ši įstatymo nuostata prieštarauja 25 Konstitucijos straipsniui, kuriuo užtikrinama teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.

Taip pat, anot KT, ši įstatymo nuostata prieštarauja 38 Konstitucijos straipsniui ir jo dalims, kuriose nurodoma, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas bei kad valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę.

„Man atrodo, kad dabartinio Konstitucinio Teismo teisėjai labai interpretuoja Konstituciją ir tai, kas parašyta juodu ant balto, jie skaito savaip“, – BNS kalbėjo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Rita Tamašunienė.

„Jeigu kiekvieną kartą bus tokios Konstitucinio Teismo interpretacijos, aš nežinau, kuo pavirs Konstitucija. Arba ji turi būti keičiama ir tuomet mes matytume tą įvairovę galimų šeimų, bet šiuo metu, pagal galiojančią Konstituciją, man atrodo, ten aiškiau negu aišku“, – pabrėžė parlamentarė.

Anot jos, teismo sprendimas sukuria daugiau dviprasmybių, negu paaiškina.

KT konstatavus, kad įstatymo norma prieštarauja Konstitucijai, ji iškart nustoja galioti.

„Kaip dabar apsaugoti nepilnamečius nuo neigiamos informacijos, jeigu kas nors sugalvos vadovėlyje rašyti, kad vyro ir moters santuoka yra blogai ir ta šeima yra tokia ar anokia?“ – klausė A. Širinskienė.

„Vadinasi, Seimui vis tiek reikės priimti sprendimą, kaip tą normą konkretinti, kad ta apsauga būtų“, – pabrėžė ji.

Europos Žmogaus Teisių Teismas pernai pripažino, kad taikydama minėtą įstatymo nuostatą Lietuva pažeidė rašytojos Neringos Macatės teises.

Jis konstatavo, kad Lietuvoje galiojanti įstatymo norma pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos straipsnį, saugantį saviraiškos laisvę.

Po Strasbūro teismo sprendimo Vyriausybė siūlė Seimui šią nuostatą išbraukti iš Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, tačiau parlamentas pernai rudenį šią iniciatyvą atmetė.