- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga (sekmininkai) siekia valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso.
Seime ketinama parengti tai numatantį nutarimo projektą. Jeigu po juo pasirašys bent vienas parlamentaras, jis galės būti įregistruotas parlamento posėdžių sekretoriate ir svarstomas Seime.
„Trečią kartą prašome suteikti mūsų religinei bendrijai pripažinimą (...) turime teisę į tokį statusą“, - trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komitete sakė Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungos vyskupas Rimantas Kupstys.
Ankstesni du šios sąjungos prašymai Seimo posėdžių salės nebuvo pasiekę.
R.Kupsčio teigimu, jų bažnyčios veikla pastaruoju metu labiausiai orientuota į socialinius klausimus: rūpinasi keturiais reabilitacijos centraiss, stato vaikų, jaunimo poilsio bazę, įsteigė keturis vaikų dienos centrus, remia labdaros valgyklą Vilniuje, kitus projektus.
Teisingumo ministerija yra pateikusi Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai palankią išvadą.
„Teisingumo ministerija nemato priežasčių, kad šita religinė bendrija negalėtų būti pripažinta“, - trečiadienį per komiteto posėdį sakė ministerijos kancleris Arūnas Kazlauskas.
Pagal įstatymą, į valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą galima pretenduoti, jeigu nuo jos registravimo praėjo ne mažiau kaip 25 metai (skaičiuojant nuo 1918 metų vasario 16 dienos), jeigu jos mokymas neprieštarauja įstatymams bei dorai ir jeigu šią bendriją palaiko visuomenė.
Pirmoji sekmininkų bendruomenė Lietuvoje įkurta Biržuose 1912 metais, jos įstatai registruoti 1923 metais. 2011 metų surašymo duomenimis, sekmininkų tikėjimą šalyje išpažino 1852 asmenys, sąjungai priklauso 23 šios bažnyčios bendruomenės.
„Teisingumo ministerija nėra gavusi pranešimų ar nusiskundimų, kad pažeidžiami įstatymai, doros klausimai“, - tvirtino A.Kazlauskas.
Anot jo, galima įvairiai vertinti, ar 1800 narių yra pakankamas skaičius sakyti, kad religinė bendrija palaikoma visuomenės, bet valstybė yra pripažinusi religines bendrijas, turinčias mažiau narių.
Iki šiol Seimas valstybės pripažinta religine bendrija yra paskelbęs Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungą ir Septintosios dienos adventistų bažnyčią. Išvadas dėl šio statuto suteikimo Teisingumo ministerija dar yra pateikusi dėl Lietuvos jungtinės metodistų bažnyčios ir Lietuvos naujosios apaštalų bažnyčios.
Valstybės pripažinimas nesuteikia religinėms bendrijoms tokio paties statuso, kokį turi valstybės pripažintos tradicinės Lietuvoje religinės bendrijos, bet suteikia tam tikrų privilegijų, palyginti su pripažinimo neturinčiomis religinėmis bendrijomis. Valstybė pripažįsta tokių bažnyčių sudaromas santuokas, suteikia teisę mokyti tikybos mokyklose, šių bendrijų dvasininkai ir vienuoliai privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu ir kt.
Valstybės pripažinimą religinei bendrijai suteikia Seimas.
Lietuvoje veikia devynios tradicinės religinės bendruomenės: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisme – VKI ir Vilniaus rajono mero ginčas dėl užrašų lenkų kalba
Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) siekia, kad Vilniaus rajone esančiuose Ažulaukės ir Bieliškių kaimuose nebūtų naudojami vieši užrašai lenkų kalba. ...
-
2025 m. svarbių sukakčių sąrašas: bus minimos Stulginskio ir Žemaitės gimimo metinės
Ateinančiais metais Lietuva minės prezidento Aleksandro Stulginskio bei Lietuvių rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (Žemaitės) gimimo metines bei kitas svarbias sukaktis. ...
-
Kultūros ministras nesupranta sprendimo Valotkos neskirti į VKI vadovus: neteisingai pasielgta1
Kultūros ministras Šarūnas Birutis neatmeta, kad Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) vadovu vėl galėtų tapti Audrius Valotka. ...
-
Vilnius, Panevėžys, Šiauliai – be naujametinių fejerverkų, Klaipėdoje ir Kaune jie bus1
Artėjant Naujiesiems, Lietuvos miestai skirtingai sprendžia, kaip švęsti metų virsmą – su fejerverkais ar be jų. ...
-
Kondratovičius: Regionų ministerija galėtų pradėti veikti 2026 m.1
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigia, kad planuojama, jog nauja Regionų ministerija Lietuvoje galėtų pradėti veikti 2026 m. ...
-
Mirė architektė Švabauskienė3
Pirmadienį eidama 96-uosius metus mirė architektė Aldona Švabauskienė, praneša Lietuvos architektų sąjunga. ...
-
Medikų ketinama ieškoti užsienyje, tarp emigrantų bei metusių profesiją10
Sveikatos apsaugos ministerija per porą metų tikisi sukurti planą, kaip pritraukti ir išlaikyti medikus valstybinėse ligoninėse bei poliklinikose. ...
-
Šeštadienį Lietuvoje bus apsiniaukę, daugelyje rajonų nedidelis lietus, dulksna, kai kur rūkas
Šeštadienį Lietuvoje bus apsiniaukę. Daugelyje rajonų nedidelis lietus, dulksna. ...
-
NVSPL atliks mokamus narkotinių medžiagų žmogaus organizme greitos paieškos tyrimus1
Lietuvos gyventojai, kurie įtars buvę apsvaiginti, nuo kitų metų turės galimybę greitai atlikti mokamą tyrimą ir įsitikinti, ar organizme yra narkotinių ar kitų psichoaktyvių medžiagų. ...
-
Pasienyje su Baltarusija praėjusią parą neteisėtų migrantų nefiksuota
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą nebuvo apgręžtas nė vienas neteisėtas migrantas, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...