- Augustė Lyberytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtadienį Seimas nusprendė denonsuoti Oslo konvenciją, draudžiančią kasetinių šaudmenų naudojimą.
Lietuvai pasitraukus iš šios tarptautinės sutarties nelieka ribojimų įsigyti, kaupti, o karo atveju prireikus – ir panaudoti kasetinius šaudmenis.
Pasitraukimą palaikė 103 Seimo nariai, vienas parlamentaras balsavo prieš, susilaikė 4. Tam, ratifikuota tarptautinė sutartis būtų denonsuota, sprendimą turi palaikyti bent 3/5 Seimo narių – paremti sprendimą turi bent 85 parlamentarai.
Vienas klausimo iniciatorių, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikino, jog pasitraukti iš konvencijos skatina pasikeitusi geopolitinė situacija.
„Tokios konvencijos yra svarios tada, kai visos šalys jos laikosi. Šiuo atveju problema yra tai, kad Rusijos Federacija, vykdanti agresiją prieš Ukrainą, turinti imperialistines ambicijas – ji šių taisyklių nesilaiko“, – Seimo posėdžio metu kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Tada, kai mes ratifikavome šią konvenciją ir prie jos prisijungėme, buvo kitoks laikmetis. Dabar viskas daug sudėtingiau. Todėl būtų labai klaidinga, jeigu valstybė, ruošdamasi savo gynybai, iš karto pasakytų, kokio pajėgumo savo gynybai nenaudotų“, – pažymėjo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas.
Ministras taip pat patikino, jog šiuolaikiniai kasetiniai šaudmenys yra gerokai saugesni, jų sukeliamos pasekmės gali būti valdomos.
Savo ruožtu buvęs ministras Arvydas Anušauskas antrino kolegai ir pabrėžė – Lietuva vienintelė iš NATO Rytinio flango šalių yra ratifikavusi Oslo konvenciją. Tai, anot jo, agresijos atveju ribotų šalies galimybes efektyviai gintis.
„Visas Rytinis NATO flangas – nuo Suomijos iki Turkijos, išskyrus Lietuvą – nėra šios konvencijos dalyviai. Tai esminė prielaida ir Lietuvai nebūti šios konvencijos dalyve, nes mes turime turėti amuniciją, kurios reikia 20 kartų mažiau, stabdant priešo dideles karines kolonas, stabdant potencialų agresorių“, – ragindamas kolegas palaikyti sprendimą kalbėjo A. Anušauskas.
Jis akcentavo, jog Lietuvos kariuomenė greitu metu dar negalės įsigyti šios amunicijos, tačiau, pasak A. Anušausko, pasitraukimas iš konvencijos leis kariams susipažinti su kasetiniais šaudmenimis, jų naudojimo, išminavimo specifika.
Valdančiųjų atstovams pritarė ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Giedrius Surplys. Politiko teigimu, Lietuva, ratifikavusi šią tarptautinę sutartį, priėmė naivų sprendimą.
Buvome naivesni už savo kaimynes, nes nė viena valstybė, kuri turi sieną su Rusija, tos konvencijos neratifikavo.
„Buvome naivesni už savo kaimynes, nes nė viena valstybė, kuri turi sieną su Rusija, tos konvencijos neratifikavo“, – nurodė G. Surplys.
Visgi, Seimo salėje pasigirdo balsų, kurie prieštaravo KAM iniciatyvai. LVŽS frakcijos atstovas Valius Ąžuolas negailėjo kritikos siūlomam sprendimui.
„Jeigu taip žiūrint į logiką, virš 100 šalių, kurios yra šioje konvencijoje, yra kvailos, taip išeitų. Visur yra aiškiai pasakyta – daugiausiai nuo šių ginklų nukenčia civiliai. Nieko nepadarysi, vadinasi, Lietuva protingesnė už tą 100 šalių. Kiekvienas balsuojame pagal sąžinę ir ateitis parodys, kad buvo teisus“, – įspėjo Seimo narys.
ELTA primena, kad diskusijos dėl Lietuvos pasitraukimo iš Oslo konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą, kilo dar praėjusių metų vasarą, kai tuometis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas išreiškė pastarąjį lūkestį. KAM ragino iš naujo įvertinti šio tarptautinio dokumento nuostatas nacionalinio saugumo sumetimais.
Lietuva Oslo konvenciją ratifikavo 2010 metais.
L. Kasčiūnas siūlys regiono gynybos ministrams svarstyti dėl bendro kasetinių šaudmenų įsigijimo
Lietuvai nutarus trauktis iš kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos, krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas tikina siūlysiąs regiono kolegoms svarstyti dėl bendrų šios amunicijos įsigijimų.
„Apie regioninių pirkimų galimybę šiai minutei kalbėti anksti. Vertinčiau ją kaip labai įdomią“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė L. Kasčiūnas, nurodydamas, jog dėl tokių galimybių galėtų tartis Suomija, Lenkija bei Baltijos šalys.
„Tai tos šalys, kurios galėtų tokius pirkimus daryti. Ir, manau, tai būtų labai efektyvu ir svarbu – ypač kai kreipiesi dėl pirkimų kaip regionas. Tai yra geras dalykas. Manau, tokią opciją savo kolegoms gynybos ministrams aš pasiūlysiu“, – teigė jis.
Ministras nurodė, jog yra trys šalys, kurios gamina minėtą amuniciją. Tačiau jis neatskleidė, apie kokias valstybes kalba.
Tiesa, pažymėjo L. Kasčiūnas, nusprendus trauktis iš Oslo konvencijos, realus pokytis įvyks tik po pusmečio. Visgi, anot jo, kalbėti apie galimus įsigijimus būtų galima jau dabar.
„Tai niekas netrukdo jau dabar važiuoti ir kalbėtis apie tai, ką gali daryti po pusės metų“, – pridūrė KAM vadovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pacientai prikaupia tiek sauskelnių, kad jomis būtų galima šiltinti namų sienas
Paradoksai sveikatos apsaugos sistemoje. Kompensuojamas slaugos priemones gaunantys kai kurie pacientai tiek prikaupia sauskelnių, kad, nerimtai kalbant, jomis būtų galima šiltinti namų sienas. Tačiau kai žmogaus sveikata pablogėja ir jam prisire...
-
Radviliškio rajone pakeitus užrašus ant paminklų žydams, aktyvistai kreipėsi į prokurorus3
Radviliškio rajone pakeitus užrašus ant Holokausto atminimo paminklų, Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (LŽTKC) kreipėsi į Generalinę prokuratūrą siekiant nustatyti, kas ir kokiu pagrindu juos pakeitė. ...
-
Nustatys, kurie migrantai gali pretenduoti į valstybės finansuojamą apgyvendinimą1
Nuo 2025-ųjų metų užsieniečių reikmėmis pradedant rūpintis naujajai Priėmimo ir integracijos agentūrai, Vyriausybė ketina tiksliau nustatyti, kurie į šalį nelegaliai atvykę migrantai turės teisę būti laikinai apgyvendinti už valstybės...
-
Teisme – VKI ir Vilniaus rajono mero ginčas dėl užrašų lenkų kalba
Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) siekia, kad Vilniaus rajone esančiuose Ažulaukės ir Bieliškių kaimuose nebūtų naudojami vieši užrašai lenkų kalba. ...
-
2025 m. svarbių sukakčių sąrašas: bus minimos Stulginskio ir Žemaitės gimimo metinės
Ateinančiais metais Lietuva minės prezidento Aleksandro Stulginskio bei Lietuvių rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (Žemaitės) gimimo metines bei kitas svarbias sukaktis. ...
-
Kultūros ministras nesupranta sprendimo Valotkos neskirti į VKI vadovus: neteisingai pasielgta3
Kultūros ministras Šarūnas Birutis neatmeta, kad Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) vadovu vėl galėtų tapti Audrius Valotka. ...
-
Vilnius, Panevėžys, Šiauliai – be naujametinių fejerverkų, Klaipėdoje ir Kaune jie bus1
Artėjant Naujiesiems, Lietuvos miestai skirtingai sprendžia, kaip švęsti metų virsmą – su fejerverkais ar be jų. ...
-
Kondratovičius: Regionų ministerija galėtų pradėti veikti 2026 m.1
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigia, kad planuojama, jog nauja Regionų ministerija Lietuvoje galėtų pradėti veikti 2026 m. ...
-
Mirė architektė Švabauskienė3
Pirmadienį eidama 96-uosius metus mirė architektė Aldona Švabauskienė, praneša Lietuvos architektų sąjunga. ...
-
Medikų ketinama ieškoti užsienyje, tarp emigrantų bei metusių profesiją10
Sveikatos apsaugos ministerija per porą metų tikisi sukurti planą, kaip pritraukti ir išlaikyti medikus valstybinėse ligoninėse bei poliklinikose. ...