- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sulaukiama skundų dėl nesusikalbėjimo kavinėse, parduotuvėse, gydymo įstaigose, tad Valstybinė kalbos inspekcija ruošiasi patikrinimams, ukrainiečiams teks laikyti lietuvių kalbos egzaminus, kitaip numatomos baudos. Iniciatyva sulaukė aršios kritikos. Vieni sako, kad nemokamų kursų ir taip trūksta, o ministrė Aušrinė Armonaitė mano, kad tai – ukrainiečių persekiojimas, praneša LNK.
Natalija iš Ukrainos į Lietuvą atvyko maždaug prieš metus. Poliklinikoje įsidarbino šeimos gydytoja, turi apie 800 pacientų.
„Mano pacientai iš Ukrainos, yra ir iš Baltarusijos, yra lietuvių, kurie kalba rusiškai. Turių suaugusių pacientų, tačiau ir vaikų nuo gimimo“, – pasakojo Šeškinės poliklinikos šeimos gydytoja Natalija Vasyljeva.
Jei nepavyksta susikalbėti, padeda slaugytoja. Gydytoja mokosi lietuvių kalbos, sako, kad nelengva.
„Aš aktyviai mokausi lietuvių kalbos, bet tik truputį kalbu lietuviškai“, – sakė N. Vasyljeva.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Įstaigoje dirba iš Ukrainos ir kardiologė su ginekologe.
„Visos gydytojos mokosi ir gana intensyviai, nes supranta, kad, jei nori dirbti ilgiau, turi mokėti“, – pažymėjo Šeškinės poliklinikos direktoriaus pavaduotoja gydymui Ingrida Savickienė.
Tačiau lietuviškai moka ne visi karo pabėgėliai. Valstybinė kalbos inspekcja sulaukė kelių šimtų skundų.
„Labai pagausėjo rusų kalbos, kas darosi, grįžtame į sovietinius laikus... – cituoja Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka. – Jei yra toks skundų skaičius, tai signalizuoja bendrą visuomenės nepasitenkinimą.“
A. Valotka teigia, kad žmonės nesusikalba kavinėse, parduotuvėse, gydymo įstaigose.
„Iš patrankos bandoma šauti į problemą, kuri nebūtinai egzistuoja“, – stebėjosi ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.
„Vienas dalykas – Lietuvos piliečių lingvistinės teisės. Jei einate pas gydytoją, turite teisę, kad su jumis kalbėtų lietuviškai“, – lingvistines teises akcentavo A. Valotka.
Anot pašnekovo, karo pabėgėliai ukrainiečiai vieninteliai turi išimtinę teisę dvejus metus darbo vietoje nekalbėti lietuviškai. Daugiau niekas tokios išimties neturi.
„Niekas nežino, kad moratoriumas yra 24 mėnesiai, o ne visą gyvenimą. Žmonės mąstė, kad karas greitai baigsis ir jie grįš į Ukrainą. Mes to linkime. Galvoja, gal nereikės, praleis terminą, galbūt valdžia korumpuota kaip Ukrainoje“, – spėliojo A. Valotka.
Dėl to nuo kitų metų kovo inspekcija žada tikrinti, ar ukrainiečiai lietuviškai išmoko. Kalbama apie egzaminus.
„Daugumai bus A2 lygis, medikai galbūt net B2 lygiu“, – kokiu lygiu turės kalbėti ukrainiečiai, pažymi A. Valotka.
„Nustebau, kad ukrainiečiai tapo taikiniu. Gal geriau koncentruokimės į kaip padėti žmonėms išmokti lietuviškai, o ne juos bausti, mojuoti įstatymais“, – stebėjosi A. Armonaitė.
Iniciatyva sulaukė pasipiktinimo bangos, neva mokyti nemokamai – vietų nėra, o privačios pamokos – brangios. A. Valotka pripažįsta, kad kai kur yra bėdų, bet pamini ir iškalbingą faktą: „Užimtumo tarnyba (UŽT) išsiuntė 12 tūkst. laiškų darbo rinkoje esantiems ukrainiečiams siūlydama nemokamai mokytis lietuvių kalbos. Kiek norėjo? Nė vienas.“
UŽT patvirtina: galimybių ir sąlygų mokytis – yra.
„Norinčiųjų skaičiuojame dešimtimis, nors potencialiai galėtume finansuoti ir keletą tūkstančių“, – apie skaičius prakalbo UŽT direktorė Inga Balnanosienė.
Vienas dalykas – Lietuvos piliečių lingvistinės teisės. Jei einate pas gydytoją, turite teisę, kad su jumis kalbėtų lietuviškai.
Kalbų ukrainiečiai mokosi ir kitur. Mokymus organizuoja tautinių bendrijų namai, Raudonasis Kryžius, pamokos vyksta ir mokyklose.
„Nuo 18 iki 72-ejų metų mūsų mokiniai labai skirtingi – vieni dirbantys, kiti – ne, skirtingų profesijų. Tačiau bent 98 proc. mūsų mokinių turi aukštąjį išsilavinimą, yra medikų, psichologų, inžinierių, IT specialistų. Jie sako, kad tai garbės reikalas. Kad ir laikinai gyvena Lietuvoje“, – pastebėjo Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazijos direktorius Vytautas Girčius.
Numatoma, kad egzaminais turės rūpintis savivaldybės. Kalbos išlaikymo sertifikatą turės pateikti darbdavys, priešingu atveju gresia net baudos.
„Man atrodo, Kalbos inspekcija turėtų susikoncentruoti į kitus darbus, o ne į verslo baudimą ar nuo karo pabėgusių žmonių persekiojimą“, – nuostabos neslėpė A. Armonaitė.
„A. Armonaitės laki fantazija neša labai aukštai. Turbūt jaučiasi kaip koks kondoras, pakilęs virš kalnų ir žvelgiantis į Lietuvą iš viršaus. Ji sugalvojo nesąmonių, kurios neturi nieko bendro su laišku. Manau, ministrei reikėtų prisėsti ant nusiraminimo kėdutės“, – ironijos neslėpė A. Valotka.
A. Armonaitė pasigenda protingumo kriterijų. Sako, kad ir taip nemaža dalis ukrainiečių lietuviškai jau kalba.
„Jei matysime, kad yra akivaizdus teisinis nihilizmas, žinoma, reaguosime bausdami darbdavį. Ukrainiečiai nebus baudžiami. Man atrodo, šiuo metu nuo 130 iki 300 eurų“, – apie baudas prakalbo A. Valotka.
Tokia bauda lauktų darbdavio už vieną darbuotoją.
„Mes tokias iniciayvas stabdysime“, – dar kartą nepritarimą akcentavo A. Armonaitė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Orai Lietuvoje: šilta ir pilka
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pranešė, kokie orai prognozuojami artimiausiomis dienomis. ...
-
Tragiško likimo majorui Oksui skirs knygą
Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės šiandien bus minimos ne tik uostamiestyje, bet ir Kaune, kur bus pagerbtas ir vienas pagrindinių šios kovinės operacijos vadų – Juozas Tomkus, slapyvardžiu Oksas. Ši trag...
-
Naujovė bažnyčioje – mišios anglų kalba3
Nuo šiol kartą per mėnesį Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje mišios vyks anglų kalba. Jos bus skirtos uostamiestyje ir aplink jį gyvenantiems užsieniečiams. Tikimasi, kad tai padės integruotis ir įsitraukti į bendruomen...
-
Avulis apie stadioną: neįmanoma to padaryti26
Vilniaus savivaldybei ilgiau nei planuota derinant nacionalinio stadiono koncesijos sutarties pakeitimus su Europos Komisija (EK), sostinės valdžia bei projektą ketinančios perimti NT bendrovės „Hanner“ vadovas viliasi, kad prieš daugia...
-
Klaipėdoje minimos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-osios metinės
Klaipėdoje trečiadienį minimos šio krašto prijungimo prie Lietuvos 102-osios metinės. ...
-
Seimo komitetas aptars KAM siūlymą trauktis iš priešpėstinių minų konvencijos
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį aptars Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymą trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. ...
-
Sausio 15-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Sausio 15-oji, trečiadienis, 3 savaitė. ...
-
Ministerija siūlo Lietuvai trauktis iš priešpėstines minas draudžiančios konvencijos3
Sulaukusi karinio patarimo, Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo inicijuoti pasitraukimą iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. ...
-
Kasmet – po sprogimą daugiabutyje: kas turi atlyginti žalą?1
Pastaraisiais metais padaugėjo nelaimių, kai sprogimai apgriauna daugiabučius ir žmonės kurį laiką net neturi kur gyventi, o butų remontai kainuoja didelius pinigus. ...
-
Buvusiems Policijos akademijos studentams ketinama suteikti laisvės gynėjų statusą7
Buvusiems Policijos akademijos dėstytojams ir studentams planuojama suteikti laisvės gynėjų statusą. ...