Lietuva remia estų siekį turėti savo karinį oro uostą, bet nepritaria siūlymui NATO oro policijos misiją rotuoti per tris Baltijos šalis, sako krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

„Estija siekia, kad oro policija būtų rotuojama, nėra siūlymo perkelti, yra siūlymai rotuoti, kad ji būtų paeiliui vis kitame oro uoste. Taip, estai to siekia ir to neslepia, ir deda dideles investicijas į Amario oro uostą. NATO iš tikrųjų nekelia šito klausmo, tai yra mūsų, Baltijos šalių apsisprendimas, NATO partnerius tenkina situacija, kuri yra su Zoknių oro uostu“, - per Vyriausybės valandą Seime sakė R.Juknevičienė.

„Tvarkietis“ Andrius Mazuronis jos klausė, ar nenutiks taip, kad oro policijos misija iš Lietuvos bus perkelta į Estiją. Ši NATO misija nuo pat jos pradžios 2004 metais buvo vykdoma iš Lietuvos karinių oro pajėgų bazės Šiauliuose.

„Tai, ką daro estai savo oro uoste, ką daro latviai vienoj ar kitoj savo struktūroj, stiprina Baltijos valstybių gynybinę galią. Mes remiame estus, kad jie nori turėti savo karinį oro uostą, tačiau mes nesutariame, mes manom, kad nebūtų tokia patraukli šita oro policijos misija, ji taptų daug brangesnė, jei būtų rotuojama. Tai žymiai brangiau kainuotų ir nežinau, ar tai teigiamai vertintų ir mūsų partneriai“, - sakė ministrė.

Estijos žiniasklaida anksčiau pranešė, kad per porą metų ketinama pabaigti įrengti Amario bazę, kurioje ateityje galėtų būti dislokuojami oro policiją vykdantys NATO naikintuvai.Estijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Peeteris Kuimetas sakė, kad Estija siekia, jog ateityje viena iš trijų kasmetinių rotacijų vyktų iš Amario bazės. Visiškai įrengti bazę tikimasi 2015 metais.Sąjungininkai Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę saugo nuo šių šalių įstojimo į NATO, nes jos pačios neturi tinkamų karinių oro pajėgų.

NATO vasarį nusprendė, kad misija bus tęsiama ir po 2014 metų.Ketvirtadienį Baltijos šalių oro erdvės apsaugą iš vokiečių perėmė Lenkijos pajėgos su naikintuvais Mig-29. Tai jau 29-oji NATO oro policijos misijos rotacija Šiauliuose.

Baltijos šalys neturi pakankamų pajėgumų, kad pačios užtikrintų savo oro erdvės apsaugą.Baltijos oro erdvėje jau yra patruliavę Belgijos, Danijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, JAV, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Turkijos, Vokietijos kariai. NATO naikintuvai yra pasiruošę per greitą laiką pakilti ir imtis drausminamųjų ar kitų veiksmų Baltijos šalių oro erdvės pažeidėjų atžvilgiu.