- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiau nei 18 mln. eurų – tiek pernai skirta pacientams, sergantiems retomis ligomis. Šiemet tokioms ligoms gydyti numatyta net 10 mln. eurų didesnė suma. Kai kurios ligos tokios retos, jog Lietuvoje fiksuojami vienetiniai atvejai. Finansavimas gydymui numatytas, tačiau dalis pacientų iki šiol nežino, ko griebtis, ir sako, kad vis vien negali sulaukti reikalingų vaistų.
Inga Miliauskienė Iš Radviliškio rajono kas savaitę važiuoja į Vilnių, į Santaros klinikas, gyvybiškai svarbaus gydymo aštuonerių metų sūnui.
„Genetinė liga, nustatė, kai jam buvo ketveri metukai, ilgai laukėme atsakymo“, – pasakojo paciento mama I. Miliauskienė.
Vaikui gali būti pavojingas net kito žmogaus nusičiaudėjimas.
„Dažnos virusinės infekcijos. Jis nelanko mokyklos, labai reikia saugoti, neseniai pabaigėme sirgti ir vėl“, – kalbėjo I. Miliauskienė.
Išgydyti ligos neįmanoma, galima tik pristabdyti, bet tai kainuoja tūkstančius.
„Aštuonios dozės – didelė suma, netoli 9 tūkst. Kas savaitę lašinamės, o reikės lašintis, kol būsime gyvi“, – sakė I. Miliauskienė.
Laimei, vaistus kompensuoja valstybė, tačiau tie, kas susidūrė su retomis ligomis, žino, kad kartais vaistai – nepasiekiami.
„Dabar atsirado vaistai, bet nežinau, kaip su vaistų komisija kalbėti, tokiais tempais mes gal jų ir nesulauksime, nežinau“, – jaudinosi paciento mama Vilma Lukšienė.
Moteris augina sūnų, vos sulaukus penkių mėnesių jam buvo diagnozuota reta genetinė liga, reikėjo inksto ir kepenų transplantacijos, kai kurie gydytojai atlikti operaciją atsisakė.
„Po transplantacijos jis pradėjo vaikščioti. Paryžiuje man sakė: važiuokite namo ir leiskite jam numirti“, – pasakojo V. Lukšienė.
Šiemet Vilmos sūnui sukanka septyniolika metų, o vaistai, kurių neįmanoma gauti, reikalingi vyresnei dukrai.
„Tai – reta liga. Dukrai reikia, kad surištų oksalatus, kad neatsitiktų taip, kaip sūnui – nesustotų inkstai, nesideformuotų kaulai, neapaktų, galėtų dirbti ir jos nereikėtų išlaikyti valstybei“, – aiškino V. Lukšienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Mažieji pacientai atvyksta į Santaros klinikų Vaikų ligų dienos stacionarą. Toks skyrius – vienintelis Lietuvoje, pacientams skiriami žali koridoriai, suteikiamos kelios skirtingos konsultacijos per dieną.
„Pacientų nedaug, bet visus pacientus į vieną krūvą paėmus vienas iš penkiolikos gali turėti retą ligą“, – teigė Santaros klinikų vaikų ligų gydytojas Viktoras Sutkus.
„Prieš metus pasiekė retos ligos diagnozė, Sanfilippo sindromas“, – sakė pacientės mama Regina Ozerenskienė.
Dviejų dukrų mama R. Ozerenskienė pasakojo, kaip atrodo gyvenimas su dukrai diagnozuota reta liga, kai gydymo nėra visame pasaulyje.
„Pirmiausia pažeidžiama centrinė nervų sistema. Iki dvejų metų atrodė, kad augini įprastos raidos vaiką, tada pradėjo vėluoti kalba, tai ir buvo pirma indikacija. Vaikas atrodo labai gražiai, su juodais antakiais, blakstienomis, bet pati labai šviesi. Šį sindromą turintys vaikai atrodo kaip broliai ir seserys. Vaikutis nustoja kalbėti, vaikščioti, valgyti ir apie paauglystės metus jis iškeliauja“, – pasakojo R. Ozerenskienė.
Retų ligų gydytojai vadinami detektyvais. Patys specialistai atviri – ne visi kolegos tokias ligas atpažįsta, ypač regionuose.
„Kol nežinai ligos, negali tinkamo gydymo paskirti. Kitas etapas – vaistai. Rasti ir suorganizuoti, kad vaistą būtų galima įpirkti“, – kalbėjo V. Sutkus.
„Labai daug laiko užimantis procesas – retų vaistų gavimas. Reikia labai daug popierių ir žinių“, – sakė Vaikų ligų dienos stacionaro skyriaus vedėja Rimantė Čerkauskienė.
2024 metams labai retų būklių gydymo kompensavimui numatyta 27,5 mln. eurų, tai – 10 mln. daugiau nei pernai.
Dažnu atveju valstybė gydymą kompensuoja. Retas pacientas įstengtų susimokėti iš savo kišenės, tačiau, anot Santaros gydytojo, būna žmonės sutinka mokėti, kol laukia kompensacijos.
„2024 metams labai retų būklių gydymo kompensavimui numatyta 27,5 mln. eurų, tai – 10 mln. daugiau nei pernai“, – teigė Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė.
„Dažnai vaistai kainuoja labai brangiai ir reikia apsispręsti, kam skirti Lietuvos sveikatos apsaugos pinigus“, – kalbėjo Santaros klinikų Pediatrijos centro vadovė Augustina Jankauskienė.
Kaip atrodo beveik 30 mln. bendrame gydymo kompensavimo katile?
„Visos kompensavimo išlaidos sudaro pusę milijardo, tai ši dalis, labai retų būklių gydymui, nėra didelė. Vieno onkologinio paciento gydymas gali būti 10–20 tūkst. eurų per metus, o retos būklės dešimtimis kartų daugiau – 200 tūkst.“, – pasakojo I. Medžiaušaitė.
Pernai iš viso gydymas kompensuotas apie 360 pacientų, skirta virš 18 mln. eurų. Vadinasi, vienam pacientui vidutiniškai apie 50 tūkst.
Dėl kompensavimo sprendžia speciali komisija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gydytoja nusprendė tvirtai – pacientų nekonsultuos rusų kalba: negaliu atsisakyti savo vertybių4
Vaikų ligų gydytojos Indrės Plėštytės–Alminės įrašas socialiniuose tinkluose sukėlė tikrą audrą. Moteris paskelbė nusprendusi nebeteikti konsultacijų rusų kalba, išskyrus į Lietuvą neseniai atvykusiems ukrainiečiams....
-
Kaip atskirti, ar tai eilinis peršalimas, COVID-19 ar gripas?
Šiuo laiku, kaip ir kasmet, vis daugiau sunegalavusių žmonių. Medikai sako, kad šiuo metu daugiau žmonių serga „paslaptingąja" plaučių liga. Jos metu žmogus be kosulio nejaučia kitų simptomų. Šis susirgimas &nd...
-
Kas penktas lietuvis patiria nemigą: įvardijo kone pagrindinę priežastį
Kartu su Vilniaus universitetu (VU), „Tele2“ užsakymu Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad nemigą patiria kas penktas šalies gyventojas. Specialistų teigimu, viena iš didžiausių to priežasčių – perdėtas nar&...
-
Pas dalį Vilniaus rajono poliklinikos gydytojų gyventojai pateks be eilių1
Norintieji užsiregistruoti pas Vilniaus rajono poliklinikoje dirbančius gydytojus specialistus tą galės be ilgo laukimo eilėse. ...
-
Ramus kelias į sveiką šypseną su CLINIC | DPC: į odontologo kabinetą kviečia žengti be baimės5
Nerimas, baimė ar net panika – dažni jausmai, lydintys vizitą pas odontologą. Tačiau Kauno Šilainių mikrorajone neseniai atidaryta CLINIC | DPC odontologijos klinika siekia šiuos nemalonius jausmus išsklaidyti. Tai nėra tik da...
-
COVID-19 testų įsigijimo byloje bus apklausti Savickas, Stončaitis ir Pikžirnis1
Vilniaus miesto apylinkės teismas greitųjų COVID-19 testų įsigijimo byloje antradienį planuoja apklausti Seimo kanclerį Algirdą Stončaitį, energetikos viceministrą Arnoldą Pikžirnį bei ekonomikos ir inovacijų ministrą Luką Savicką. ...
-
2025-ieji Kauno miesto poliklinikai: solidūs rezultatai ir ambicingi tikslai7
Žmonės – žmonėms. Tokiu šūkiu metus pasitiko beveik pusę visų kauniečių aptarnaujanti Kauno miesto poliklinika. Sparti paslaugų plėtra, ryškūs kokybiniai pokyčiai lėmė, kad pastaruoju metu įstaiga pelno vis didesnį pasitik...
-
NVSC: per savaitę gripas pražudė penkis, koronavirusas – du asmenis
Pastarąją savaitę Lietuvoje nuo gripo mirė 5 asmenys, dar 2 gyventojus pražudė koronavirusas, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
„Įtampa didžiulė“: ligoninėms gali tekti uždaryti svarbius skyrius4
Šie metai bus lemiami – po jų paaiškės, kiek ligoninių išlaikys akušerijos skyrius. Pagal naujus reikalavimus, gimdymų skaičius ligoninėse taps pagrindiniu akušerijos skyrių veiklos rodikliu. Nepasiekus 600 gimdy...
-
Pratęsti receptai – kol kas tik pažadas: kada vaistinėse prasidės pokyčiai?
Žadėta, kad nuo Naujųjų nuolatinių vaistų receptus galės pratęsti vaistininkai, bet dabar pranešama, kad to dar teks palaukti. Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad idėja nukeliama, nes Registrų centras nespėjo paruošti re...