„Pamenu, kai 2005 m. teko pirmąkart grįžti iš Afganistano, pagalvojau – „ačiū Dievui, kad gimiau moterimi Europoje, Lietuvoje“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Teisė žinoti“ sakė Seimo nacionalinio saugumo komiteto narė konservatorė Rasa Juknevičienė.

Tuo metu Seimo nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas siūlo neleisti Lietuvoje viešose dėvėti musulmoniškų veidus dengiančių šydų. Pasak A. Paulausko, tai gali kelti grėsmę šalies saugumui, ir bręstančiai situacijai reikia rengtis dabar, laukiant galimų imigrantų, o ne pradėti galvoti, kai jų bus keliskart ar keliasdešimt kartų daugiau.

Apie tai, su kokiomis problemomis susiduria musulmoniškose visuomenėse gyvenančios moterys ir vaikai , „Teisės žinoti“ laidos žiūrovai galėjo susidaryti įspūdi pažiūrėję filmo „Honor Diaries“ ištraukas. Filmo tikslas, kaip teigia jo kūrėjai, – įveikti tylos sieną aplink „garbės prievartą“ moterų ir mergaičių atžvilgiu musulmoniškose bendruomenėse. Filme kalbinamos moterų ir vaikų teisių gynėjos, pažįstančios  musulmoniškų kraštų papročius iš asmeninės patirties, aptaria sunkią moterų ir mergaičių padėtį juose.

„Pati religija – puikus dalykas, tačiau, kai ji persipina su valdymo sistema, kai yra politizuojama, ji gali tapti pavojinga. Mačiau, kaip tai atsitiko mano gimtajame Irane, kuris po revoliucijos akimirksniu virto teokratija“, – kalba iš Irano kilusi Nazanin Afshin-Jam .

Filmo žiūrovai sužino, kad musulmonų praktikuojamas moters genitalijų nupjovimas dažniausiai atliekamas nesulaukus lytinės brandos. Kai kurioms mažoms mergaitėms visiškai pašalinamas klitoris, taip saugant nekaltybę.

„Yra nupjaunamas klitoris, lytinės lūpos, visiškai užsiuvama vagina, – sako Ayaan Hirsi Ali. „Moterų genitalijų luošinimas nėra propaguojamas jokioje islamo formoje. Jis neminimas Korane, tačiau yra plačiai paplitęs kai kuriose musulmonių visuomenėse“, – patikslina kita filmo herojė – Quanta Ahmed.

„Jis paplinta visur pasaulyje, kur persikelia musulmonai, – apie žiaurų paprotį sako Ayaan Hirsi Ali. – Tai gali tapti nukraujavimo, nevaisingumo ir infekcijų priežastimi. Tai negali būti palyginama su vyrų apipjaustymu. Moterims tai daroma, kad būtų apribotas jų seksualumas.“

„Teisėje žinoti“ parodytoje filmo ištraukoje pasakojama apie dešimtmetę mergaitė, kuri, visai dar vaikas, buvo priversta ištekėti ir jau yra išsiskyrusi. Buvusio vyro ji buvo mušama ir žeminama. „Nenorėjau su juo miegoti, tačiau jis mane privertė“, – prisimena žiaurių papročių auka. Ji buvo mušama ir prievartaujama, bet jos vyras sulaukė ne baudžiamosios atsakomybės, o piniginės kompensacijos.

Vis dėlto migraciją tiriantis mokslininkas iš Etninių tyrimų instituto Karolis Žibas įsitikinęs, kad Lietuvoje gyvenantys musulmonai grėsmės nekelia ir kad čia minėtos žiaurios tradicijos neplis „nei artimiausiu, nei tolimiausiu metu“.

Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, 9 iš 10 didžiausios lyčių nelygybės šalių – musulmonų dominuojamos valstybės. JT duomenimis, Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybių parlamentuose moterys užima vos 7 proc. vietų. 85 proc. Afganistano ir 40 proc. Egipto moterų yra neraštingos. JT duomenimis, nuo 1989 m. Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose suluošinta mažiausiai 125 mln. moterų ir mergaičių.

„Gelbėti karo pabėgėlius, ką Lietuva rengiasi daryti kartu su visa ES, manau, mes turime. Bet ar mes, Lietuva, turime savo poziciją dėl migracijos? Nemanau, kad turime atverti vartus ir pakartoti tas klaidas, kurias ES valstybės darė prieš keletą dešimtmečių, kai susidarė įspūdis, jog galime pakeisti, perauklėti visą pasaulį“, – laidoje „Teisė žinoti“ teigė R. Juknevičienė.

Ji priminė, jog lietuviai patys išgyveno situaciją, kai reikėjo bėgti nuo karo, tačiau pažymėjo, kad atvykėliai turi gerbti juos priglaudusių kraštų tradicijas: „Mūsų karo pabėgėliai 1944 m. užplūdo Europą, ir daugybė lietuvių rado prieglobstį nuo mirties. Turime turėti tą istorinę atmintį. Tačiau tikrai negalime atverti vartų taip, kad kiti atvažiavę žmonės negerbtų mūsų.“

Parlamentarės teigimu, atvykstantys į Lietuvą žmonės turi pajusti mūsų svetingumą, tačiau laikytis mūsų tradicijų. „Kai būdavau Afganistane, Pakistane, Saudo Arabijoje, aš tikrai gerbiau jų papročius: jokių trumpų rankovių, jokių petnešėlių. Manau, tie žmonės, kurie čia gyvens ir dabar gyvena, gerbs mūsų tradicijas, mūsų moterų gyvenimo būdą“, – svarstė konservatorė.

Ji stebėjosi lietuviais, kurie, išvykę į Norvegiją, nesuvokia Norvegijos taisyklių – kad negalima mušti vaikų ir girtauti jų akivaizdoje, rodyti vaikams seksualinių vaizdų ar vėluoti į darželius. „Jei vyksti ten gyventi ir dirbti, tai turi laikytis tų taisyklių. Lygiai taip ir mes savo tradicijas turėsime išsaugoti. Aš, kaip ir daugelis Lietuvos žmonių, noriu, kad čia būtų Lietuva, kad po kurio laiko nebūtų nei Pakistanas, nei Afganistanas. Ir lygiai taip Afganistane niekad nebus Lietuvos“, – tvirtino parlamentarė.