NATO pajėgų Europoje vadas sako, reaguojant į Maskvos veiksmus Kryme ir telkiamas pajėgas Ukrainos pasienyje, reikia galvoti apie aljanso pajėgų perdislokavimą. Generolas išskyrė Baltijos šalis, nes pasak jo, jei čia nebus NATO karių, agresijos atveju, bus sunku ginti sąjungininkus.

Pačiu laiku – taip galima apibūdinti didžiausias praėjusį lapkritį Baltijos šalyse ir Lenkijoje vykusias NATO pratybas. Po Rusijos agresijos Kryme ir vis garsiau kalbant apie jos telkiamas pajėgas prie Ukrainos sienos, tik pažadų apie gynybą ir vakarų politikų vizitų Baltijos šalims ir vidurio Europai nebeužtenka. NATO pajėgų Europoje vadas sako, kad reikia į rytines NATO nares – tarp jų ir Baltijos šalis – perdislokuoti aljanso pajėgas.

„Prie rytinių Ukrainos sienų yra sutelktos didelės Rusijos pajėgos ir jos tikrai, tikrai pasirengusios. Mes negalime apginti, jei  mūsų ten nėra. Taigi, manau, kad turime galvoti apie mūsų sąjungininkus, mūsų pajėgų perdislokavimą ir jų pasirengimą, kad mes galėtume apginti sąjungininkus, ypač Baltijos ir kitas šalis, jei to prireiktų“, – kalbėjo NATO pajėgų Europoje vadas Philipas Breedlove`as.

Iš principo tai gali reikšti ir nuolatinę NATO bazę ir Baltijos šalyse, ne tik Jungtinių valstijų siūlomas rotacines pajėgas. Tuo metu Britanijos premjeras nelinkęs kalbėti apie karių perdislokavimą.

„Nemanau, kad reikia keisti mūsų planus dėl britų karių esančių Britanijoje, bet manau, kad labai svarbu yra tai, kad NATO partneriams ir sąjungininkams nusiuntėme aiškią žinią, jog mes tikime NATO ir tikime jų saugumu. Todėl mes padedame Baltijos šalių gynybai ir jų poreikiams“, – sakė Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas.

Vokietijos gynybos ministrė savaitraščiui „Der Spiegel“ pareiškė, kad dabar svarbiausia, jog prie išorinių sienų būtų jaučiamas NATO buvimas. Panašiai sako ir Rumunijos prezidentas.

„Reikia persvarstyti NATO karinius išteklius dėl pastarųjų mėnesių Rusijos Federacijos karinės veiklos“, –sakė Rumunijos prezidentas Traianas Basescu.

Tuo metu Rusija neigia, kad prie Ukrainos telkiamos pajėgos. Esą per pastarąjį mėnesį septynios tarptautinių inspektorių grupės apsilankė Rusijos regionuose prie Ukrainos.

„Inspektoriai galėjo pakalbėti su dalinių vadais, fotografuoti, patys stebėti dalinių judėjimą. Jie liko patenkinti gauta informacija ir pareiškė, aš juos cituoju: „Nėra jokių karinių veiksmų prie sienos su Ukraina“, – kalbėjo Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Anatolijus Antonovas.

Tačiau Rusija neigė ir tai, kad vasario pabaigoje jos kariai pradėjo blokuoti objektus Kryme. Jie buvo be skiriamųjų ženklų, todėl praminti žaliaisiais žmogeliukais. Vakarai skeptiškai žiūri į Maskvos pareiškimus.

„Prie rytinių Ukrainos sienų yra pakankamos Rusijos pajėgos judėti į Padniestrę, jei būtų priimtas sprendimas tai daryti, ir tai kelia didelį susirūpinimą. Nežinome apie ketinimus. Ką mes girdime, tai tą pačią retoriką, kuri panaudota, kai jie įsiveržė į Krymą“, – sakė P. Breedlove`as.

Baltarusija išplatino vaizdus, kaip Rusijos žvalgybinis lėktuvas kartu su naikintuvais saugo šalių oro erdvę. Čia jie atskrido po to, kai reaguojant į Rusijos agresiją Kryme sustiprinta Baltijos šalių oro erdvė. NATO pajėgų Europoje vado teigimu, Rusija pastaruoju metu elgiasi kaip priešininkė.