- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį pritarė nuostatai, kad daugiau nei kartą per tris mėnesius į Rusiją ir Baltarusiją vykstantys rusai bei baltarusiai netektų leidimo laikinai gyventi Lietuvoje.
Už tai buvo penki komiteto nariai, prieš balsavo du ir vienas susilaikė. Tokiai nuostatai dar turės patvirtinti Seimas.
Į vadinamąjį nacionalinių sankcijų įstatymą siūloma įrašyti naują ribojimą – kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiams išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje bus panaikintas, jeigu jie daugiau kaip kartą per pastaruosius tris kalendorinius mėnesius vyko į Rusiją ir Baltarusiją ir tuo vykimu kelia grėsmę valstybės saugumui.
Įvesti naują ribojimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pasiūlė keturi Seimo konservatoriai, tačiau NSGK pritarė patobulintam kompromisiam variantui ir pasiūlė dar išimtis, kam minėtas ribotas kelionių skaičius neturėtų būti taikomas.
Anot projekto, dažniau keliauti galėtų ekipažų ir įgulų nariai, krovinių vežėjai, taip pat tie, kas į Rusiją ir Baltarusiją vykti privalėtų dėl nuo jų nepriklausančių objektyvių priežasčių ir pateiktų tai patvirtinančius dokumentus.
Pasak vieno iš ribojimo iniciatorių Audroniaus Ažubalio, taip siekiama mažinti šių šalių piliečių kelionių, nes Lietuvos žvalgybos teigimu, toks vykimas kelia grėsmę ir riziką, kad tie asmenys gali būti verbuojami Rusijos ir Baltarusijos specialiųjų tarnybų.
„Šiemet nuo sausio 1 dienos iki kovo 19 dienos Lietuvos ir Baltarusijos sieną Baltarusijos piliečiai kirto 422 tūkst. kartų“, – trečiadienį per NSGK posėdį teigė A. Ažubalis.
NSGK narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė teigė, kad užtektų leisti ir vieną kelionę per metus į Rusiją ir Baltarusiją.
„Iš tikrųjų kartas per metus tai yra tas kartas, kai jau yra daugiau nei pakankamas, kad padidintų krūvį mūsų žvalgybai“ ,– sakė ji.
„Priėmę šitą sprendimą, mes sakome, kad yra normalu keturis kartus per metus važinėti į Baltarusiją ir Rusiją. Ne, tai nėra normalu. Nes jeigu tai yra žmogus, kuris yra būtent opozicija ir disidentas, jis yra persekiojamas Rusijos ir Baltarusijos saugumo tarnybų, tai, be jokios abejonės, jis ten saugiai nuolat važinėti negali. Jeigu jis ten gali laisvai važinėti ir neturi jokių problemų su FSB ar Baltarusijos saugumo tarnybomis, tada akivaizdu, kad su tuo žmogumi mes turime problemą“, – teigė Seimo narė.
NSGK posėdyje dalyvavę Valstybės saugumo departamento pareigūnai irgi pakartojo, jog reikėtų leisti per sieną vykti ne daugiau kaip kartą per metus.
Tuo metu pasiūlymą kritikavo užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas. Jis pripažino, jog nepriimtina, kai net humanitarines vizas turintys Baltarusijos piliečiai dažnai keliauja į tėvynę, tačiau, anot jo, kelionių skaičiaus ribojimas nėra tvarus sprendimas.
Jo teigimu, tokią pačią grėsmę gali patirti į Rusiją ir Baltarusiją vykstantys kitų valstybių piliečiai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje.
Viceministras siūlė verčiau Užsieniečių teisinės padėties įstatyme nustatyti galimybę naikinti leidimus gyventi Lietuvoje ne konkrečių šalių piliečiams, o visiems užsieniečiams, per dažnai keliaujantiems į tam tikras valstybes.
„Reikėtų realiai sudaryti galimybes naikinti leidimus gyventi Lietuvoje remiantis ne pagal asmens tautybę, o pagal tai, kur jie vyksta. Juk iš to kyla grėsmė, iš vykimo į konkrečią šalį, o ne dėl vienos ar kitos tautybės“, – sakė jis.
Migracijos departamento duomenimis, laikiną leidimą gyventi Lietuvoje turi 59 tūkst. Baltarusijos piliečių ir 6,8 tūkst. Rusijos piliečių.
Vyriausybė siūlo dar metams pratęsti nacionalines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai dėl karo Ukrainoje.
Be jau galiojančių ribojimų gauti vizą, leidimus gyventi Lietuvoje, įsigyti turtą, siūloma pasienyje papildomai tikrinti Baltarusijos piliečius dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Šengeno valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams ir spręsti dėl tolesnio išsamaus patikrinimo.
Praėjusią savaitę NSGK pritarė, kad į nacionalinių sankcijų įstatymą dar būtų įrašyta nuostata, jog turi būti stabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti Šengeno vizą priėmimas Lietuvos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Taip pat pritarta siūlymui, jog leidimai laikinai gyventi Lietuvoje turėtų būti panaikinti tiems rusams ir baltarusiams, kurie viešai pritarė pripažintam agresijos nusikaltimui, kurie tyčia, viešai sistemingai skleidžia melagingą visuomenės ar valstybės interesams prieštaraujančią informaciją.
Pernai priimtas Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas baigs galioti gegužės 2 dieną. Siekiama jo galiojimą pratęsti iki 2025 metų gegužės 2 dienos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Bandys dar kartą: aiškėja NVSPL vadovo konkurso data
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) vadovo konkursą planuojama skelbti kitų metų pradžioje, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Gruodžio 29-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Gruodžio 29-oji, sekmadienis, 52 savaitė. ...
-
Nebereikalingų kalėdinių eglučių surinkimui – daugiau nei 100 taškų Vilniuje
Nuo sausio 4 d. nebereikalingas Kalėdines žaliaskares sostinėje bus galima pristatyti į 115 surinkimo vietų, veiksiančių visą mėnesį, praneša sostinės savivaldybė. ...
-
Pacientai prikaupia tiek sauskelnių, kad jomis būtų galima šiltinti namų sienas4
Paradoksai sveikatos apsaugos sistemoje. Kompensuojamas slaugos priemones gaunantys kai kurie pacientai tiek prikaupia sauskelnių, kad, nerimtai kalbant, jomis būtų galima šiltinti namų sienas. Tačiau kai žmogaus sveikata pablogėja ir jam prisire...
-
Artimieji šokiruoti: iš Jonavos ligoninės paimtas ne tas kūnas ir kremuotas14
Jonavoje – neeilinė drama. Iš morgo dingo moters palaikai. Pasirodo, jos kūnas iš ligoninės per neapsižiūrėjimų, o gal aplaidumų virtinę, vietoje kitos velionės atsidūrė krematoriume ir buvo kremuotas. ...
-
Radviliškio rajone pakeitus užrašus ant paminklų žydams, aktyvistai kreipėsi į prokurorus11
Radviliškio rajone pakeitus užrašus ant Holokausto atminimo paminklų, Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (LŽTKC) kreipėsi į Generalinę prokuratūrą siekiant nustatyti, kas ir kokiu pagrindu juos pakeitė. ...
-
Nustatys, kurie migrantai gali pretenduoti į valstybės finansuojamą apgyvendinimą1
Nuo 2025-ųjų metų užsieniečių reikmėmis pradedant rūpintis naujajai Priėmimo ir integracijos agentūrai, Vyriausybė ketina tiksliau nustatyti, kurie į šalį nelegaliai atvykę migrantai turės teisę būti laikinai apgyvendinti už valstybės...
-
Teisme – VKI ir Vilniaus rajono mero ginčas dėl užrašų lenkų kalba
Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) siekia, kad Vilniaus rajone esančiuose Ažulaukės ir Bieliškių kaimuose nebūtų naudojami vieši užrašai lenkų kalba. ...
-
2025 m. svarbių sukakčių sąrašas: bus minimos Stulginskio ir Žemaitės gimimo metinės
Ateinančiais metais Lietuva minės prezidento Aleksandro Stulginskio bei Lietuvių rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (Žemaitės) gimimo metines bei kitas svarbias sukaktis. ...
-
Kultūros ministras nesupranta sprendimo Valotkos neskirti į VKI vadovus: neteisingai pasielgta3
Kultūros ministras Šarūnas Birutis neatmeta, kad Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) vadovu vėl galėtų tapti Audrius Valotka. ...