Jei, siekiant išsaugoti nykstančias kaimo mokyklas, joms būtų sumažinti reikalavimai tapti gimnazijomis, tai paveiktų mokymosi jose kokybę. Tuo įsitikinęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Pirmadienį Kėdainių rajone surengtoje konferencijoje apie kaimo mokykloms kylančius iššūkius dalyvavęs Švietimo ir mokslo ministerijos vadovas pripažįsta, kad kaimo mokyklų išlikimo problema aktuali visos šalies mastu. Anot jo, tai lemia demografinė padėtid, o valdžios įstaigos, atsižvelgdamos į tai, kaimo mokykloms skiria didesnį finansavimą.

"Kartais gerai tiesiogiai išsiaiškinti, ar išties kaimas skriaudžiamas, nes ir valstybė, ir savivaldybės tikrai vadovaujasi nuostata, kad kuo mažesnis vaikas, tuo mokykla arčiau namų. Aišku, jei palygintume kaimo ir miesto mokyklų finansavimą, neretai kaimo mokyklas lankantys mokiniai finansuojami dvigubai daugiau. Todėl natūralu, kad liūdna matyti uždaromas mokyklas, bet valstybė atitinkamą dėmesį skiria per finansavimą", – BNS sakė G.Steponavičius.

Pasak ministro, kitas konferencijoje aptartas klausimas – mokymosi kaimo mokyklose kokybė, kaip ypač vyresnių klasių mokiniams ir kaimuose, ir miestuose sudaryti vienodas galimybes laikyti baigiamuosius egzaminus ir stoti į aukštąsias mokyklas. G.Steponavičiaus teigimu, svarstoma, kad jei būtų sumažinti reikalavimai kaimo mokykloms tapti gimnazijomis, galėtų nukentėti mokymosi kokybė.

"Vyksta diskusija, ar turėtų būti nuleista kartelė akredituojant gimnazijas, vidurinio ugdymo programas kaimuose. Dabar tam, kad gimnazijos kaimuose veiktų, reikia turėti dvi vienuoliktas klases, ir vienas iš siūlymų yra tai supaprastinti bei padaryti, kad užtektų vienos vienuoliktos klasės. Bet tokiu atveju akcentuojame, kad sunku nesant tam tikro mokinių skaičiaus užtikrinti pasirenkamųjų dalykų skaičių, kalbų ar kitų dalykų mokytis sustiprintai, o ne vien bendrąjį kursą išklausyti", – kalbėjo jis.

"Natūralu, kad paprastinami kaimų gimnazijų reikalavimai paveikia kokybę", – pridūrė ministras.

Anot G.Steponavičiaus, kaimo mokyklų mažėja visoje Lietuvoje, išskyrus kelias savivaldybes.

"Kaimo mokyklų išlikimo tema aktuali visos Lietuvos mastu, išskyrus turbūt Vilnių ir dar dvi savivaldybes, bet didžioji kaimo mokyklų uždarymo banga yra praėjusi. Pastaraisiais metais buvo uždaroma tik po keliolika mokyklų", – teigė ministras.

"Galėčiau pasakyti, kad nėra vieno specifinio rajono, nes visoje Lietuvoje mokinių mažėja. Galima sakyti, šiandien klausimas yra labiau ne apie mokyklų uždarymą, o apie pertvarkymą, nes iki 2015 m. nebeliks vidurinių mokyklų. Ir būtent tokių vidurinių mokyklų kaime išsigryninimas – arba tapimas gimnazija, arba pagrindine, arba progimnazija – yra diskusijų klausimas. Tokių mokyklų yra apie 100", – kalbėjo G.Steponavičius.