Namų darbai

Šią savaitę miestų gatvės pastebimai atgijo. Gatvėse – per vasarą jau pamirštos spūstys, o rasti vietą automobiliui miesto centre – sudėtingas iššūkis. Drauge su suaugusiaisiais į mokymo įstaigas susirinko ir vaikai. Mažųjų dalyvavimas eisme specialistams kelia daugiausia nerimo.

Anot eismo planavimo specialisto Augusto Rakausko, tokiu metu svarbu mažuosius supažindinti su Kelių eismo taisyklių (KET) teorija. Tiesa, dar svarbiau yra parodyti, kaip jas taikyti praktikoje.

Pagrindinės taisyklės, kurias turėtų žinoti vaikas, yra susijusios su pėsčiojo saugiu elgesiu sąveikaujant su kitais eismo dalyviais. Vilniaus JUDU (SĮ „Susisiekimo paslaugos“) judumo ekspertė Karolina Macienė atkreipė dėmesį, kad, prieš išleidžiant vaikus savarankiškai keliauti į mokyklą, reikėtų pamokyti atpažinti šviesoforo signalus ir kelio ženklus.

„Taip pat svarbu kultūringai elgtis kitų eismo dalyvių atžvilgiu ir netgi žinoti, kaip taisyklingai išlipti iš tėvelių automobilio ir kaip elgtis jo viduje. Reikia priminti, kad prieš kertant bet kokią gatvę pėsčiajam privalu sustoti, pažiūrėti į abi puses, įsiklausyti ar neatlekia automobilis, ir tik įsitikinus, kad yra saugu, pereiti į kitą gatvės pusę“, – aiškino pašnekovė.

Prieš išleidžiant vaikus savarankiškai keliauti į mokyklą, reikėtų pamokyti atpažinti šviesoforo signalus ir kelio ženklus.

Pavojingi net ir stovintys

Ji patarė mažiausius pradinukus mokyti taip, kad prieš eidami per kelią ar gatvę, pamatę automobilį, jie palauktų, kol šis visiškai sustos arba pravažiuos. Mat vaikai ne visada gali tinkamai įvertinti atstumą iki judančios transporto priemonės.

Pasak ekspertės, net ir eidami per pėsčiųjų perėją mokiniai privalo laikytis šios taisyklės, kad išvengtų nelaimingų atsitikimų.

„Mūsų atžaloms turėtume priminti, kad vairuotojai ne visada juos mato. Be to, jei įmanoma, reikėtų vengti landžioti tarp spūstyje stovinčių transporto priemonių. Vis dėlto, jei kelią toje vietoje pereiti tikrai būtina, derėtų pasirinkti vietą, kurioje tarp dviejų automobilių būtų saugus tarpas praeiti. Vaikai taip pat turėtų įsitikinti, kad vairuotojai juos mato ir nė vienas automobilis nesiruošia pajudėti. Apsidraudžiant galima stebėti, ar nedega automobilio žibintai, klausytis, ar veikia variklis“, – pridūrė eismo planavimo specialistas A. Rakauskas.

Nerekomenduotina eiti šalia didelių transporto priemonių, nes tuomet padidėja tikimybė atsidurti vadinamojoje aklojoje zonoje, kurioje vairuotojas nemato pėsčiojo. Pašnekovas ragina neprarasti budrumo net ir kertant automobilių stovėjimo aikštelę.

Tinka: atšvaitus galima lengvai pritvirtinti prie drabužių, aksesuarų, kuprinės ar net batų raištelių, taip suteikiant papildomo saugumo. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Saugumas autobuse

Specialistas priminė ir keletą papildomų esminių taisyklių, kurias net ir suaugusieji neretai pamiršta. Pavyzdžiui, kai kelyje nėra šaligatvio, reikia laikytis kairėje (priešpriešinio eismo) kelio pusėje, nes tai leis vairuotojams geriau matyti pėsčiąjį.

Patartina su moksleiviais apsvarstyti ir papildomas aplinkybes, pavyzdžiui, jo nešamų daiktų svorį, jei kažkurią dieną jis yra didesnis nei įprastai. Jei oro sąlygos prastos, derėtų pasirūpinti, kad vaikas turėtų pakankamai pinigų pasinaudoti viešuoju transportu ar pavėžėjimo paslauga.

A. Rakausko nuomone, ne mažiau nei saugumo rekomendacijos svarbios ir etiketo taisyklės. Į viešojo transporto priemonę įlipti ir išlipti reikia tik jai visiškai sustojus. Jei autobuse yra laisvų vietų – atsisėsti, jei nėra – rasti patogią stovimą vietą ir laikytis už turėklo. Mažiesiems, įlipus į autobusą, patartina pasirinkti vietą toliau nuo durų, kad netrukdytų įlipti ir išlipti kitiems keleiviams, o artėjant prie reikiamos stotelės prieiti arčiau išlipimo durų.

Moksleiviai retai pagalvoja, kad, esant daugiau keleivių, mandagu nusiimti kuprinę ir ją laikyti rankose, nes taip atsiranda daugiau erdvės salone, netrukdoma kitiems keleiviams ir sumažinama vagysčių tikimybė. Sausakimšoje viešojo transporto priemonėje moksleiviai turėtų užleisti sėdimą vietą vyresnio amžiaus keleiviams, taip pat turintiems judėjimo negalią ar nėščiosioms.

Pagalba – šalia

Derėtų atkreipti dėmesį ir į vaikų aprangą tamsiuoju paros metu. Mažiesiems, keliaujantiems į mokyklą, reikėtų vilkėti šviesą atspindinčius drabužius ir segėti papildomus atšvaitus ant drabužių ir kuprinės.

K. Macienė priminė, kad vaikus reikėtų perspėti ir apie galimas keblesnes situacijas, pavyzdžiui, iš anksto juos pamokyti veiksmų, jei netyčia pasiklystų.

„Pasiklydęs vaikas praeivių visada gali pasiteirauti pagalbos ir nuorodų. Jei aplinkui nėra žmonių, galima nueiti iki artimiausios parduotuvės ir ten pasiteirauti pagalbos darbuotojų. Degalinės yra tinkama vieta teirautis nuorodų. Net jei jos darbuotojai negalės suteikti pagalbos, degalinėse dažniausiai yra vietos žemėlapis, kuriame galima susiorientuoti. Jeigu reikia paskambinti, o telefono vaikas neturi, jis gali paprašyti leisti paskambinti degalinėse ar parduotuvėse“, – vardijo pašnekovė.

Vis dėlto, norint išvengti tokių situacijų, rekomenduojama keletą kartų tą pačią kelionę pakartoti drauge su vaiku. Po kelionės į mokyklą su tėvais namuose galima duoti vaikui užduotį – nupiešti kelionės maršrutą, pakalbėti apie pastebėtus įsimintinus objektus, kurie padėtų orientuotis, ir duoti vaikui pabandyti žemėlapyje nubrėžti kelionės maršrutą.

Po kelionės į mokyklą su tėvais namuose galima duoti vaikui užduotį – nupiešti kelionės maršrutą, pakalbėti apie pastebėtus įsimintinus objektus.

Efektyvūs ir dieną

Keliaujant į mokyklą tamsiuoju paros metu, vaikams reikėtų parinkti aprangą iš šviesą atspindinčių medžiagų. Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva priminė, kad mokslo metų pradžioje reikėtų pasirūpinti ne tik kanceliarinėmis prekėmis, bet ir atšvaitais, šviesą atspindinčiomis liemenėmis ir kuprinėmis.

Šviesą atspindinčių drabužių dėvėjimas ir atšvaitai užtikrina papildomą matomumą, kuris nepriklauso nuo aprangos pasirinkimo.

„Atšvaitus galima lengvai pritvirtinti prie drabužių, aksesuarų, kuprinės ar net batų raištelių, taip suteikiant papildomo saugumo. Be to, atšvaitai veiksmingi ir dieną, esant prastam apšvietimui ar blogoms oro sąlygoms, pavyzdžiui, rūkui ar lietui, jie žymiai padidina matomumą, – patarė O. Suchočeva. – Taip pat reikia turėti mintyje, kad vieno atšvaito nepakaks: geriausia vaikui prisegti kelis atšvaitus ant skirtingų vietų – riešų, kuprinės, kulkšnių, krūtinės.“

Prekybos centruose galima rasti įvairių formų, dydžių ir dizaino atšvaitų, todėl jie gali tapti netgi linksmu žaislu ar madingu aksesuaru. Kiekvienas gali išsirinkti sau labiausiai patinkančius.

„Šiuo metu asortimente yra šviesą atspindinčių pakabukų „šypsena“, „meška“ ir šviesą atspindinčių lipdukų rinkinių. Galima pasirūpinti ir papildomomis matomumo priemonėmis: mažiesiems pritaikytomis liemenėmis su atšvaitais“, – vardijo pašnekovė.

Patarimas: pasiklydęs vaikas pagalbos ir nuorodų visada gali pasiteirauti artimiausioje degalinėje. Regimanto Zakšensko nuotr.

Dovana – draudimas

Lietuvos kelių policijos duomenimis, apie trečdalį visų per metus vaikų patiriamų nelaimų kelyje įvyksta rudenį. Nepaisant to, artėjant naujiems mokslo metams tik 20 proc. gyventojų, turinčių mokyklinio amžiaus vaikų, pagalvoja apie jų saugumą keliaujant į mokyklą ir iš jos. Tai parodė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas naujausias visuomenės nuomonės tyrimas.

Pasak „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorės Aurelijos Kazlauskienės, tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, su kokiais esminiais rūpesčiais susiduria tėvai, besiruošiantys naujiems vaikų mokslo metams.

„Rugpjūčio pabaigoje daugiau nei 340 tūkst. moksleivių ruošėsi mokslo metų pradžiai. Kaip didžiausias tėvų rūpestis buvo įvardytos didesnės nei įprastai finansinės išlaidos, tai nurodė 50 proc. respondentų. 45 proc. apklaustųjų taip pat išskyrė būtinųjų mokyklinių prekių įsigijimą“, – komentavo A. Kazlauskienė.

Anot jos, natūralu, kad tėvai daugiausia galvoja apie finansinius klausimus ir vaiko aprūpinimą mokyklai reikalingais dalykais. Tačiau saugi kelionė taip pat yra kritiškai svarbi, nes rudenį vėl auga eismo intensyvumas, vaikai būna primiršę saugaus eismo taisykles, o kai kurie vairuotojai dar gyvena atostogų nuotaikomis.

Remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2022 m. eismo įvykiuose buvo sužeisti ir žuvo 573 vaikai. Rudens mėnesiai išsiskiria vaikų nelaimių keliuose gausa. Pernai rugsėjo–lapkričio mėnesiais buvo sužeista 29 proc. visų nukentėjusių vaikų.

„Rugsėjo pradžia eismo dalyviams yra ypatingas metas, kai iš vasaros atostogų grįžus moksleiviams ir suaugusiesiems miestuose pastebimai suintensyvėja eismas, formuojasi spūstys, padaugėja pėsčiųjų. Kaip įprasta, prieš mokslo metų pradžią yra peržiūrimas intensyvių perėjų ženklinimas ir žymėjimas, atliekami kiti pasiruošimo darbai. Pirmąsias rugsėjo savaites policija skiria daug dėmesio eismo saugumui užtikrinti, patruliuoja prie mokyklų, piko metu rytais prižiūri pėsčiųjų perėjas“, – sakė Policijos departamento komunikacijos skyriaus vadovas Ramūnas Matonis.

„Lietuvos draudimo“ atstovės teigimu, jau 24-erius metus iš eilės inicijuojama socialinės atsakomybės akcija „Apsaugok mane“, kurios metu visą rugsėjo mėnesį nuo nelaimingų atsitikimų kelyje nemokamai apdraudžiami visi Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų moksleiviai.

Draudimo apsauga mokyklinio amžiaus vaikams įsigaliojo automatiškai pačią pirmą mokslo metų dieną ir galios iki pat rugsėjo 30 d. pabaigos. Tam, kad draudimo apsauga galiotų, tėveliams nieko papildomai daryti nereikia. Jei moksleivis, keliaudamas pėsčiomis, važiuodamas ar vežamas dviračiu, riedėdamas paspirtuku šį rugsėjį pateks į eismo įvykį, tėvams ar globėjams pakaks registruoti žalą „Lietuvos draudimo“ svetainėje arba susisiekti su draudimo specialistais trumpuoju telefonu 1828. Draudimo išmoka yra mokama nepriklausomai nuo to, ar moksleivis yra avarijos kaltininkas.