- Greta Klimkaitė, LRT radijas, Justė Navickaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tūkstančiai demonstrantų daugelyje pasaulio šalių šeštadienį surengė mitingus, reikšdami paramą mokslui ir protestuodami prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos reikštas abejones mokslo tyrimams, grįstiems klimato kaitos faktais, piktindamiesi didėjančiu politikų puolimu prieš įrodymus ir mokslo išstūmimu iš politikos formavimo. Prie šio judėjimo Vilniuje prisijungė ir įvairių sričių Lietuvos mokslininkai. Jie kėlė savo problemas ir siekė atkreipti valdininkų dėmesį į mažėjantį mokslininko profesijos prestižą bei prastą mokslo finansavimą.
Daktaras – reiškia per daug išsilavinęs, kad gautų minimumą? Tai – vienas iš klausimų, kuriuos kelia maršo už mokslą dalyviai, surengę eiseną nuo Vašingtono aikštės iki Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Finansinė mokslininkų padėtis pastaraisiais metais nei gerėjo, nei blogėjo. Mokslo stebėjimo agentūros rezultatai rodo – lietuvių mokslininkai – vieni mažiausiai uždirbančių Europos Sąjungoje.
„Vidutinis atlyginimas įsitvirtinusių tyrėjų yra keturis kartus mažesnis negu ES vidurkis. Su tokiais atlyginimais negalime tikėtis taip vadinamos žinių ekonomikos proveržio, inovacijos ekonomikos ir taip toliau“, – sako VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas dr. Liutauras Gudžinskas.
Mažėjantis mokslo prestižas ir domėjimasis šia profesija, sumenkęs pasitikėjimas moksliniais faktais, finansavimas – šias problemas, pasak maršo organizatorės dr. Eglės Lastauskienės, į viešumą kelia visas pasaulis. Vis dėlto didelė Lietuvos politikų problema ta, kad darbai prasilenkia su kalbomis, tai lemia prastą padėtį visame viešajame sektoriuje, o gerus specialistus skatina dirbti užsienyje.
„Kiekviena valdžia deklaruoja mokslo svarbą, kad reikia remti, kad Lietuva turi būti pagrįsta inovacijomis, bet nei viena valdžia finansavimo taip ir nepadidino, jis tik mažėja. Kolega mano pasakė, kad mokslas turi būti kaip gėlė: jei laistysi kasmet, kasmet ir žydės. O jei metus laistysi, o tada dvejus ne – bus sunku sugrįžti į pasaulinę mokslo bendruomenę“, – tvirtina Vilniaus universiteto mokslininkė E. Lastauskienė.
Per maršą paskelbta dešimties punktų deklaracija, kurią parengė socialinių ir humanitarių mokslų asociacijos, vienijančios per pusantro tūkstančio narių.
„Kalbame ir apie finansavimo užtikrinimą, geroką [atlygio] pakėlimą, mokslininkai turėtų būti labiau įtraukiami į sistemos valdymą, turėtų būti labiau jais pasitikima. Turėtų būti nacionalinis susitarimas, kuris pabrėžtų, kad mokslas ir studijos yra esminis prioritetas, jei norime kalbėti apie proveržį šioje valstybėje“, – priduria L. Gudžinskas.
Taip pat deklaracijoje pabėžiama ir būtinybė išlaikyti lygybę ir neskirstyti mokslo šakų į svarbesnes ir mažiau reikšmingas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LRTK prašymu iš „Google“ paieškos pašalinta 201 blokuota svetainė su rusiškais kanalais2
Iš „Google“ paieškos sistemos pašalinta 201 užblokuota interneto svetainė, kurioje yra pasiekiamos į Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašą įtrauktos rusiškos televizijos programos, antradienį prane&scaron...
-
Arkikatedros požemiuose – sensacingas lobis: kokia jo vertė?1
Vilniaus katedros požemiuose pernai gruodį buvo atrasta slaptavietė su Lietuvos ir Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros įkapėms skirtomis karališkomis regalijomis. Apie tai, kodėl jos atrastos tik dabar ir kokia jų reikšm...
-
Buvęs švietimo ministras: tai yra didelis žingsnis atgal3
Švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas iki praėjusių metų balandžio ėjęs Gintautas Jakštas sako, kad dabartinės ministerijos vadovybės užmojis sumažinti minimalų mokinių skaičių trečiose gimnazijos klasėse yra žingsnis atga...
-
Kaitros, sausros, audros ir viesulai – mūsų gyvenimo realybė: kam dar ruoštis?1
Praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuoti du katastrofiniai, 18 meteorologinių ir 12 hidrologinių stichinių reiškinių, antradienį pranešė Aplinkos ministerija. ...
-
Sunku patikėti: įvardijo neįprastus praėjusių metų Lietuvos pasiekimus
Apie tai, kokie įdomiausi įvykiai, ką išskirtinio sukūrė lietuviai, LNK žurnalistams papasakojo agentūros „Factum“ vadovas Vytautas Navaitis. ...
-
Prognozė: įvardijo, kokie orai mūsų laukia sausį1
Meteorologai apžvelgė gruodžio mėnesio orų tendencijas ir pateikė ilgalaikę sausio mėnesio orų prognozę. ...
-
Praėję metai – tragiški aviacijai: ekspertas atskleidė, dėl ko kyla dauguma katastrofų
Praėję metai buvo niūrūs aviacijos saugos požiūriu. Žuvusiųjų skaičius buvo didžiausias nuo 2018 m. Per metus aviacijos katastrofose žuvo 334 žmonės – per 11 skirtingų nelaimių. Ką tai reiškia aviacijai? Apie tai LNK žurnalistas ...
-
Šių darbuotojų katastrofiškai trūksta: žada atlyginimų šuolį3
Pranešus, kad po septynerių metų gali trūkti daugiau kaip 4,5 tūkst. slaugytojų, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikina, kad priemonės, kaip padidinti šios profesijos patrauklumą, yra numatytos. ...
-
Tadžikas pabėgėlis: stebitės, kad ekonominiai migrantai nemoka mokesčių? Jie to ir nedarys38
Buvusioji valdančioji dauguma sudarė sąlygas vos per kelis metus įleisti į Lietuvą keliasdešimt tūkstančių ekonominių migrantų, kurių absoliuti dauguma – iš buvusių sovietinių šalių. Neseniai žiniasklaida atkreipė d...
-
Popovienė apie pokyčius mokyklose: variantus teiksime kelis
Naujoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, jog svarstoma grįžti prie reikalavimo, kad formuojant vienuoliktą klasę joje galėtų būti 12–15 moksleivių, o ne 21, kaip numatyta dabar. ...