Prieš dvi savaites į liūčių užpiltą Bosniją ir Hercegoviną išvykusios Baltijos šalių gelbėtojų komandos siurbliai jau perpumpavo daugiau kaip 238 tūkst. kub. m vandens ir iš jo apsupties padėjo išgelbėti vieną miestelį.

Budi pasikeisdami

"Miestelyje vis dar kalnai šiukšlių, jį gaubia smarvė, bet žmonės jau grįžta į savo namus, kuopia dumblą", – iš Orašjė pasakojo kaunietis ugniagesys gelbėtojas Donatas Klimavičius. Jis ir dar keturi lietuviai, estai ir latviai yra specializuotos trijų valstybių potvynių tramdymo komandos "BaltFloodCombat" nariai.

Prieš 11 dienų dislokacijos vietą pasiekusi gelbėtojų komanda iš Baltijos šalių iškart sumetė siurblių žarnas į gyvenvietę apsupusį vandenį. Visą savaitę siurbliai dirbo kiauromis paromis, trumpam buvo sustabdomi tik tepalų ir aušinimo skysčiui patikrinti.

Gelbėtojams bosniai paskyrė Orašjė futbolo stadioną, kuriame yra gyventi tinkančios patalpos, bet lietuviai nusprendė daugiausia laiko praleisti šalia atsigabento siurblio pastatytoje palapinėje.

"Taip patogiau, nes siurblį reikia visada prižiūrėti. Jis dirba nuolatos, o mes poromis keičiamės kas aštuonias valandas", – aiškino D.Klimavičius.

Trys galingi "BaltFloodCombat" siurbliai iš viso dirbo apie 504 valandas, perpumpavo daugiau kaip 238 tūkst. kub. m nuotekų.

Ilgesniam laikui siurblių ūžesys nutilo ketvirtadienį, kai pirmoje dislokavimo vietoje darbą atlikęs būrys buvo nukreiptas į kitą, už keleto kilometrų esančią vietovę. Ten vanduo apsėmęs kitą miestelį, kapines.

Tyko ligos ir minos

Nualintą Bosniją ir Hercegoviną pasiekusius gelbėtojus pasitiko šiurpūs vaizdai, o kraštą paskandinęs vanduo neketino niekur trauktis. Lietuviai atvyko į Balkanų regioną, garsų gyvulininkyste. Skaičiuojama, kad per potvynius paskendo apie 70 proc. galvijų.

"Vietinė komanda rinko nugaišusius gyvūnus, vežė juos utilizuoti, bet vis tiek tvyro šlykštus kvapas. Mums pranešė, kad ima plisti įvairios ligos, bet nebijome, nes į tokias misijas nepasiskiepiję nevykstame. Visi esame sveiki", – ramino D.Klimavičius.

Bosnijoje ir Hercegovinoje besidarbuojantys gelbėtojai susiduria ne tik su vandens bei ligų keliamais pavojais. Kitų šalių gelbėtojai pranešė aptikę ne vieną miną.

Prieš 20 metų šalį naikinęs karas paliko minų laukų. Visi jie buvo kruopščiai sužymėti, tačiau vanduo ne tik nuplovė žymeklius, bet ir galėjo išplauti ar į kitas vietas nunešti pačias minas.

Moldovoje buvo lengviau

D.Klimavičiui yra tekę dalyvauti ne vienose tarptautinėse pratybose, bet pripažįsta, kad realiomis sąlygomis darbuotis sudėtingiau.

"Pratybose žinai, kad kam nors atsitikus galėsi viską mesti. O čia darbas turi būti padarytas iki galo – žmonės tave stebi ir daug ko tikisi", – pasakojo gelbėtojas.

Tarptautinėse misijose gelbėjimo komanda neturėtų būti ilgiau nei tris savaites, bet vanduo traukiasi lėtai, tad vyrams gali tekti užtrukti ilgiau.

"Dirbame savo darbą ir grįžimo datos kol kas neprognozuojame. Namų ilgesį jaučiame, bet jį kompensuoja gera kompanija. Mūsų gretose nėra nė vieno surūgėlio, visi dirba nuoširdžiai. Bendraujame ne tik tarpusavyje, bet ir su gelbėtojais iš kitų šalių", – pasakojo D.Klimavičius. Lietuviams ranka rankon teko dirbti su kolegomis iš Austrijos, Belgijos, Vokietijos, Čekijos, Kroatijos, Albanijos.

"BaltFloodCombat" priklausantiems lietuviams yra tekę atlikti realius gelbėjimo darbus Moldovoje ir Lenkijoje, bet skyrėsi vandens kiekiai ir gelbėjimo objektas.

"Pavyzdžiui, Moldovoje vyrai darbavosi prie strateginių objektų: geležinkelio, elektrinės. O čia reikia dirbti tiesiogiai su žmonėmis, – aiškino D.Klimavičius. – Tiesa, kol kas dėl to darbas nė kiek nepasunkėjo. Mane net nustebino, kad žmonės čia neniurzga, o puola padėti, siūlyti kavos, valgyti."

Negailestinga stichija

Skaičiuojama, kad prieš dvi savaites Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Serbijoje prasidėjusios liūtys pražudė mažiausiai pusšimtį žmonių, kitaip nukentėjo daugiau kaip milijonas gyventojų.
Suniokota arba nukentėjo 220 tūkst. namų, evakuota per 71 tūkst. gyventojų.