- Kristina Jackūnaitė, Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva ne tik paskutinė iš Baltijos šalių įsivedė eurą. Deja ji nepirmauja ir rūpindamasi savo neįgaliaisiais. Latvija prieš 3,5 metų už Europos Sąjungos (ES) pinigus pradėjo projektą, pagal kurį buvo parengti pirmieji trys šunys vedliai akliesiems. Dabar jų jau per dešimt. Estijoje – 35, o Lietuvoje – nė vieno ir artimiausioje ateityje nenumatoma įsigyti.
Rygoje gyvenantis Aleksejus sako, kad jo gyvenimas visiškai pasikeitė, kai prieš trejus metus jame atsirado Teodoras. Šis labradoras – ne tik jo akys, bet ir rankos.
„Jei einu su baltąja lazdele ir man kas nors iškrenta – niekas nepakels: reikia rankomis graibyti – ar švarios grindys, ar purvinos, pavyzdžiui, autobuse. O šuo – čikšt – pakelia ir įduoda į rankas. Galiu pademonstruoti. Jis net monetas gali pakelti, jei parduotuvėje iškrito. Autobuse, restorane jis parodo laisvą vietą, kur niekas nesėdi. Suranda kasą, jei daviau tokią komandą“, – pasakojo Aleksejus Volkovas.
Kitai rygietei Natašai su Latvijos aklųjų sąjunga bendradarbiaujanti kinologė padėjo pačiai išsiauklėti pagalbininkę Lati, kurią ji rado šunų prieglaudoje.
„Dabar aš pamiršau, ką reiškia stulpai, duobės, balos ir visa kita. Anksčiau nuolat su tuo susidurdavau – ypač su stulpais. Ji mane visur vedžioja, parodo kelią. Kasdien su Lati einu į darbą. Dabar ji mūsų kolektyvo narė“, – sakė Nataša Muravjova.
Prieš penkerius metus Latvijos aklųjų sąjunga pradėjo ketverių metų programą, pagal kurią ES lėšomis buvo parengti trys šunys vedliai, kurie iškeliavo į Latvijos rajonus. Už aklųjų pagalbininkų šėrimą ir gydymą, taip pat kinologų konsultacijas dabar moka Latvijos valstybė. Ir nors ES finansavimas jau baigėsi, entuziastai tęsia aklųjų vedlių ir asistentų mokymą, dabar jau patys tam rinkdami pinigus iš privačių aukotojų.
„Tai brangus malonumas. Skaičiuojam, kad šuo gali kainuoti apie 50 tūkst. eurų per visą jo gyvenimą. Be to reikalinga nuolatinė kinologo priežiūra. Jeigu aklasis susirgo ar išvažiavo ir nėra kam padėti, šuo grįžta pas mane. Taip pat, jei keturkojis jau per senas dirbti.
Latvijoje tai mažiausiai dešimt tokių šunų jau yra. Jei viskas gerai – šiemet bus dar du. Suomijoje jų per 200, Estijoje – 35. Kiekviena šalis savaip sprendžia šias problemas – vienur už tai moka valstybės, kitur visuomeninės organizacijos renka pinigus“, – kalbėjo kinologė Zaiga Klavina.
Lietuvoje iki šiol nėra nė vieno šuns vedlio. Su baltąja lazdele vaikščiojantis vilnietis Karolis sako, kad apie keturkojį pagalbininką pradėjo svajoti jau prieš 10 metų, kai studijavo aukštojoje mokykloje ir jam reikėjo daug važinėti visuomeniniu transportu.
„Kai aš pradėjau domėtis, ar su tuo šuniu vedliu aš čia Lietuvoje galėsiu laisvai judėti – pasirodo ne. Gyvūnų laikymo taisyklės mūsų teisės aktuose nėra šuns vedlio, reiškia, kad aš negalėčiau su juo įlipti į transportą, aš iš Vilniaus, tarpmiestiniu maršrutu niekur negalėčiau su juo važiuoti, nes tai yra draudžiama“, – teigė verslininkas Karolis Verbliugevičius.
„Mes, kaip nevyriausybinė organizacija, didelės iniciatyvos, atvirai sakant, nerodėm dėl to, kad to poreikio nebuvo suformuota ir žmonės nėra taip kreipęsi, kad kategoriškai reikalautų, kad tie šunys vedliai rastųsi. Tai yra ir visuomenės požiūris, nes nesenai buvo mergina atvažiavusi iš Vokietijos studijuoti ir kada reikia eiti į tam tikras įstaigas, viešajame transporte iš karto neigiama reakcija iš visuomenės“, – tikino Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas Sigitas Armonas.
Du aukštuosius baigęs ir tris verslus įkūręs Karolis sako, kad praėjus 10 metų šuns vedlio jam nebereikia, nes dabar jis turi automobilį su vairuotoju. Aišku tokių vienetai. Karolis sako, kad išsivysčiusio Vakarų pasaulio, kur vedliai skaičiuojami šimtais, pavyzdys rodo, kad tokie pagalbininkai labai reikalingi, tik Lietuvoje nėra kam tuo dideliu darbu užsiimti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidento patarėjas auditą krašto apsaugos sistemoje vadina reikalingu ir pateisinamu
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Frederikas Jansonas auditą krašto apsaugos sistemoje vadina reikalingu ir pateisinamu, jį turėtų atlikti kompetentingos institucijos. ...
-
NSGK nariai kritiški Biručio idėjoms dėl krašto apsaugos lėšų panaudojimo: skamba labai keistai
Kultūros ministrui Šarūnui Biručiui prakalbus, jog dalis didinamo gynybos finansavimo galėtų būti skiriama ugdyti piliečių atsparumą dezinformacijai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai tokias idėjas sutinka kriti&scar...
-
Pažeidus dar vieną kabelį Baltijos jūroje, ministrė akcentuoja papildomų priemonių poreikį
Baltijos jūroje sekmadienį pažeidus dar vieną kabelį, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako įžvelgianti papildomų priemonių poreikį siekiant užtikrinti didesnį saugumą ir efektyvesnį bendradarbiavimą tarp regiono &scaro...
-
Dėmesio, kauniečiai: pasitikrinkite adresą
Kaune gyvena apie 16 tūkst. gyventojų, kurių deklaruotos gyvenamosios vietos adresas nėra tikslus. ...
-
Netikėti tyrimo rezultatai: penktadalis lietuvių turi polinkį į modernią priklausomybę
Netikėti tyrimo rezultatai – daugiau nei penktadaliui lietuvių būdingas perteklinis socialinių tinklų naudojimas, o tai specialistai sieja ir su emociniu atsparumu. Anot tyrėjų, Lietuvoje nerimo sutrikimų ir depresijos riziką patiriančių suaug...
-
Prikaupėte saldumynų – pasisaugokite vieno dalyko: dabar itin palankus metas
Jeigu per šventes gavote dovanų saldumynų ir juos pasidėjote į spintelę, prieš valgydami, atidžiai apžiūrėkite. Specialistai perspėja, dabar itin palankus metas maistinėms kandžių lervoms veistis. ...
-
Svarbiausi klausimai ir atsakymai apie viešojo transporto bilietų kainas sostinėje
Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės tarybai bus teikiamas siūlymas keisti miesto viešojo transporto bilietų kainas, kurios nesikeitė nuo 2013 m. Jei taryba pritars klausimo pateikimui, tolimesni kainodaros svarstymai vyks komitetuose ir kitam...
-
Teismas atmetė Valstybinės kalbos inspekcijos skundą dėl lenkiškų lentelių Vilniaus rajone
Regionų administracinis teismas atmetė Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) skundą dėl viešųjų užrašų lenkų kalba Vilniaus rajone. ...
-
Benkunskas: sprendimai dėl Vilniaus sporto rūmų yra finalinėse stadijose
Sostinės meras Valdas Benkunskas sako, kad sprendimo dėl memorialo žydams įkūrimo Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose galima tikėtis artimiausiu metu. ...
-
Urnoms nebeliko vietos: skatina mirusiųjų pelenus pasilikti namuose
Panevėžio kolumbariumuose nebeliko urnoms nė vienos vietos. Todėl savivaldybė skuba ieškoti pinigų naujam, nors šių metų biudžetas to nenumatė. Teigiama, kad nišos ištirpo ir dėl to, kad emigrantai vis dažniau išk...