- LRT radijo laida "LRT aktualijų studija", LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Mano įsitikinimu, TS-LKD tuo ir stipri, kad leidžia sau turėti plačių, esminių diskusijų ir jų nebijo, o po to su vieninga nuomone eina toliau. Tuo metu socialdemokratai [...] šneka visiškai skirtingus dalykus. Tai Birutė Vėsaitė galėtų būti kandidatė į jūsų partijos pirmininkus“. Tokį pasiūlymą dabartinis TS-LKD lyderis Andrius Kubilius trečiadienį „LRT aktualijų studijoje“ pateikė socialdemokratui Gediminui Kirkilui.
Diskutuojant apie artėjančius Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimus, A. Kubilius kėlė klausimą, kodėl visi kalba apie balandžio 22–23 d. vyksiančius konservatorių lyderio rinkimus, tačiau niekas nežino apie gegužės 4-osios Socialdemokratų partijos (LSDP) suvažiavimą, kuriame taip pat bus renkamas vadovas.
„Tai rodo skirtumą, kiek vidinės demokratijos ir galimybių diskutuoti esminėmis temomis (ir partijos, ir valstybės) yra mūsų partijoje, ir kiek socialdemokratų, kurie, man atrodo, iki europietiškos socialdemokratijos turi nueiti dar tolimą kelią“, – teigia A. Kubilius.
Visų kandidatų neatskleidžia
Savo ruožtu LSDP pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas patvirtino, jog LSDP partijos suvažiavimas tikrai vyks ir naujas vadovas jame bus renkamas. Vienas iš kandidatų juo tapti yra dabartinis partijos vedlys Algirdas Butkevičius, postą užimti taip pat pretenduoja Juozas Olekas ir dar keletas narių, kurių G. Kirkilas neatskleidė.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, jog reikėtų kalbėti ne apie LSDP, nes šie TS-LKD pirmininko rinkimai yra neeilinis įvykis dėl buvusio pirmininko Vytauto Landsbergio kandidatūros.
„Jis grįžta todėl, kad yra jumis, kaip lyderiu, nepatenkintas, tai yra visiškai akivaizdu. Tai, manau, kad apie tai reikia kalbėti. Ar dėl to jis grįžta, kad sukeltų papildomų diskusijų? Tai ką, jos negali vykti jūsų partijoje? Gali“, – įsitikinęs G. Kirkilas. Pasak socialdemokrato, A. Kubiliui vadovaujant TS-LKD, ši atsisakė savo pamatinių vertybių – esą tai ir yra pagrindinė V. Landsbergio kandidatavimo priežastis ir nuomonė, kurią jis viešai deklaravo.
Būdingos skirtingos nuomonės partijų viduje
Tuo metu politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) vadovas profesorius Ramūnas Vilpišauskas teigia, kad tiek LSDP, tiek TS-LKD būdinga turėti skirtingų nuomonių partijos viduje.
„Yra žmonių su skirtingomis nuomonėmis – tiek praėjusiai vyriausybei ir Tėvynės Sąjungos frakcijai tai buvo būdinga, tiek ir dabartinei Socialdemokratų frakcijai ir Ministrų Kabinetui. Mes matome, kaip skirtingi ministrai pasako viena, premjeras po to sako kita. Tai yra iššūkis, bet, kita vertus, būtų keista, jeigu nuomonės būtų visiškai vienodos“, – teigia R. Vilpišauskas.
Tačiau, politologo manymu, yra tam tikra sveiko proto riba, kiek vidinės partijų diskusijos gali rodyti skirtingas pozicijas. Esą svarbiausia, kad esminiais momentais, pavyzdžiui, balsavimo metu partija veiktų kaip vieninga politinė jėga, mat partijos tikslas yra įgyvendinti savo programą ir ši turi būti pagrįsta nuosekliais siūlymais, o ne ėjimu į skirtingas puses.
TS-LKD lyderio A. Kubiliaus manymu, jų partija būtent tuo ir yra stipri. „Ji leidžia sau turėti plačių, esminių diskusijų galimybę ir jų nebijo, o po to su vieninga nuomone eina toliau. Tuo metu socialdemokratai […] šneka visiškai skirtingus dalykus. Tai B. Vėsaitė galėtų būti kandidatė į jūsų partijos pirmininkus“, – kreipdamasis į socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoją G. Kirkilą sakė A. Kubilius. „Gal ir bus, kas ten žino“, – jam atkirto socialdemokratas.
Išgyvena rimtą lyderystės krizę?
LSDP pirmininko pavaduotojas teigia manąs, kad TS-LKD išgyvena gilią krizę. Esą Tėvynės Sąjunga egzistuoja jau dvidešimtmetį, o per tą laiką partijai vadovavo tik du vadovai. Tuo metu LSDP jau turėjo net aštuonis lyderius. „Tai [TS-LKD] nėra jokios kaitos. Maža to, kada ta kaita jau turėtų įvykti, vėl bando grįžti buvęs pirmininkas. Tai, mano požiūriu, yra labai rimta lyderystės krizė“, – tvirtina G. Kirkilas.
A. Kubilius sako, kad krizė yra ištikusi G. Kirkilo mąstymą ir aritmetiką. Esą jis skaičiuoja ir socialdemokratų, ir Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP), su kuria susijungė, lyderius. Jei skaičiuotume TS ir LKD pirmininkus nuo 1990 metų, jų esą būtų daugiau. Be to, TS-LKD vadovas tikina, kad jų partija savo vidine demokratija ir diskusijomis yra daug stipresnė nei oponentai socialdemokratai: „Neturėdami savo vertybių, neturi ir apie ką diskutuoti“.
„Didelė kaita kaip tik ir yra demokratija. Aš manyčiau, kad jūsų partijoje tos kaitos nėra, maža to, dar seni lyderiai mėgina grįžti. Tai aš nežinau, kur čia yra ta demokratija“, – į A. Kubiliaus pastabą sureagavo G. Kirkilas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nebereikalingų kalėdinių eglučių surinkimui – daugiau nei 100 taškų Vilniuje
Nuo sausio 4 d. nebereikalingas Kalėdines žaliaskares sostinėje bus galima pristatyti į 115 surinkimo vietų, veiksiančių visą mėnesį, praneša sostinės savivaldybė. ...
-
Pacientai prikaupia tiek sauskelnių, kad jomis būtų galima šiltinti namų sienas
Paradoksai sveikatos apsaugos sistemoje. Kompensuojamas slaugos priemones gaunantys kai kurie pacientai tiek prikaupia sauskelnių, kad, nerimtai kalbant, jomis būtų galima šiltinti namų sienas. Tačiau kai žmogaus sveikata pablogėja ir jam prisire...
-
Radviliškio rajone pakeitus užrašus ant paminklų žydams, aktyvistai kreipėsi į prokurorus3
Radviliškio rajone pakeitus užrašus ant Holokausto atminimo paminklų, Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (LŽTKC) kreipėsi į Generalinę prokuratūrą siekiant nustatyti, kas ir kokiu pagrindu juos pakeitė. ...
-
Nustatys, kurie migrantai gali pretenduoti į valstybės finansuojamą apgyvendinimą1
Nuo 2025-ųjų metų užsieniečių reikmėmis pradedant rūpintis naujajai Priėmimo ir integracijos agentūrai, Vyriausybė ketina tiksliau nustatyti, kurie į šalį nelegaliai atvykę migrantai turės teisę būti laikinai apgyvendinti už valstybės...
-
Teisme – VKI ir Vilniaus rajono mero ginčas dėl užrašų lenkų kalba
Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) siekia, kad Vilniaus rajone esančiuose Ažulaukės ir Bieliškių kaimuose nebūtų naudojami vieši užrašai lenkų kalba. ...
-
2025 m. svarbių sukakčių sąrašas: bus minimos Stulginskio ir Žemaitės gimimo metinės
Ateinančiais metais Lietuva minės prezidento Aleksandro Stulginskio bei Lietuvių rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (Žemaitės) gimimo metines bei kitas svarbias sukaktis. ...
-
Kultūros ministras nesupranta sprendimo Valotkos neskirti į VKI vadovus: neteisingai pasielgta3
Kultūros ministras Šarūnas Birutis neatmeta, kad Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) vadovu vėl galėtų tapti Audrius Valotka. ...
-
Vilnius, Panevėžys, Šiauliai – be naujametinių fejerverkų, Klaipėdoje ir Kaune jie bus1
Artėjant Naujiesiems, Lietuvos miestai skirtingai sprendžia, kaip švęsti metų virsmą – su fejerverkais ar be jų. ...
-
Kondratovičius: Regionų ministerija galėtų pradėti veikti 2026 m.1
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigia, kad planuojama, jog nauja Regionų ministerija Lietuvoje galėtų pradėti veikti 2026 m. ...
-
Mirė architektė Švabauskienė3
Pirmadienį eidama 96-uosius metus mirė architektė Aldona Švabauskienė, praneša Lietuvos architektų sąjunga. ...