- Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaskart, kai pasaulis susiduria su terorizmo problema, užvedamos diskusijos, ar reikėtų paaukoti dalį asmens laisvių ir teisių vardan saugumo. „Aš neturiu jokių abejonių, kad mūsų ateitis piešia gana niūrią perspektyvą, t.y. vis didesnį saugumo priemonių akcentavimą“, – tvirtina europarlamentaras Leonidas Donskis. Savo ruožtu Seimo narys Arvydas Anušauskas teigia, kad teoriškai su grėsmėmis Lietuvoje susidurti galima, bet praktiškai tokių prielaidų – nematyti.
L. Donskis: vardan saugumo gali būti pradėta nesiskaityti su žmogaus orumu
Klausimas, ar reikėtų paaukoti dalį asmens laisvių ir žmogaus teisių vardan saugumo, gimė ne vakar ir ne šiandien, sako L. Donskis. „Tokia problema kilo 1972-aisiais po Miuncheno olimpiados, 2001-aisiais Rugsėjo 11-ąją, ir tokia pati problema iškyla dabar, kai po Bostono įvykių pradėta kalbėti apie papildomas kovos priemones“, – tinklalapiui LRT.lt aiškina europarlamentaras.
Anot politiko, dabartinis pasaulis, jo ekonomika ar gyvenimo būdas nebeįsivaizduojamas be nuolatinio keliavimo, be mobilumo ar judėjimo. Tačiau teroristai, pasak L. Donskio, tuo ir naudojasi: „Terorizmo tikslas yra ne nužudyti žmones, o sukelti paniką ir išardyti tam tikrą organizuotą visuomenės tvarką, kuri ir yra šiuo atveju teroro objektas, o valstybės į tai atsakys tik saugumo priemonių stiprinimu“.
Visgi politikas baiminasi, kad netyčia liberalioje demokratijoje ir žmogaus teisių sferoje galima prieiti prie to, kad vardan saugumo gali būti pradėta nesiskaityti su žmogaus orumo ir privatumo reikalavimais.
„Korespondencija, žmogaus informacijos slaptumas, privatumo saugojimas, pagarba individualiai informacijai yra realūs taikiniai, ir bijau, kad netrukus būsime kryžkelėje, kai teks pasirinkti – išsaugoti mūsų privataus gyvenimo likučius ar viską paaukoti saugumui“, – svarsto L. Donskis.
Pasak europarlamentaro, gerai, kai šie klausimai kyla demokratinėse valstybėse, kurių demokratiniai kredencialai nekelia jokių abejonių, tačiau ką daryti, „jei tų pačių priemonių griebsis tironiški, autoritariniai režimai, būtent naudodamiesi ta pačia priedanga – kovojant prieš terorizmą?“
„Turi būti aiškios grėsmės“
Tuo metu Seimo narys, buvęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, Arvydas Anušauskas tinklalapiui teigia, kad pirmiausiai turi būti labai aiškios grėsmės ir jų įvertinimas.
„Kai paminėjote Bostono įvykus, tai nuo tokių individualių teroro aktų neapsaugotų jokie galimi laisvių apribojimai, jie vis tiek būtų įmanomi. <...> Čia ne tas klausimas, ar reikėtų vardan kažkokio saugumo apriboti laisves. Manau, būtent laisvės ir suteikia tą saugumą. Galima gilintis į diskusiją, bet, manau, aukoti konstitucinių teisių ir laisvių vardan virtualaus ar tariamo saugumo, tikrai neverta“, – įsitikinęs A. Anušauskas.
Politiko tvirtinimu, esame Europos valstybė ir teoriškai su panašiomis grėsmėmis susidurti galime – kaip ir kitos didesnės Vakarų valstybės, pavyzdžiui, Didžioji Britanija, tačiau praktiškai šalys skirtingos.
„Galimi tokie išpuoliai kaip tragedija Norvegijoje, bet čia jau kiti signalai ir indikatoriai, pagal kuriuos galima identifikuoti žmones, kurie gali imtis tokių aktų. Bet jei kalbame apie organizuotą, iš anksto planuojamą (teroro aktą, – aut. past.), tai kol kas tokių prielaidų Lietuvoje nesimato“, – tinklalalapiui LRT.lt sako buvęs NSGK pirmininkas.
KAM atstovas: potenciali grėsmė gali būti kiekvienai šaliai
Vaidotas Urbelis, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Euroatlantinio bendradarbiavimo departamento vadovas, LRT.lt sako, kad kiekvieną grėsmę reikia vertinti pagal tam tikrą grėsmės lygį, o atsakas į kiekvieną grėsmę taip pat reikalauja skirtingų priemonių.
„Kiekviena valstybė remiasi pagal tai, kokia situacija yra valstybės viduje, kokią informaciją ji turi apie galimas grėsmes. Kalbant apie Europos valstybes, terorizmo problema tęsiasi ne vieną dešimtį metų. Kitoms šalims tai yra fenomenas, kurio jos dar nepatyrė, bet akivaizdu tai, kad potenciali grėsmė gali būti kiekvienai šaliai“, – tikina V. Urbelis.
KAM atstovo teigimu, europiniame lygyje apie tai yra diskutuojama.
„Antradienį baigėsi Europos gynybos ministrų susitikimas, kur taip pat buvo diskutuojama apie improvizuotus sprogmenis, kokios yra technologijos, sprendimai, kaip iš anksto aptikti tokius sprogmenis ir su jais kovoti – tai vienas praktinių pavyzdžių, apie ką kalbame“, – tęsia V. Urbelis.
Pašnekovas aiškina, kad kariuomenės, iškilus neramumams, daugelyje šalių taip pat turi tam tikrą vaidmenį ir priemones, kaip prisidėti – aptikimo, greitojo reagavimo priemones ar žvalgybą. „Tai yra diskutuojama, žiūrimos išmoktos pamokos, kur padarytos klaidos, jei tokių buvo, ir tai daroma ekspertų lygmenyje. Tam tikri klausimai atsiduria ir ant ministrų stalo“, – aiškina KAM atstovas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaune prasideda aukštųjų mokyklų mugė
Kauno „Žalgirio“ arenoje trečiadienį vyks 22-oji Lietuvos „Aukštųjų mokyklų mugė 2025“. ...
-
Šalia Vilniaus savivaldybės vyks protestas prieš viešojo transporto bilietų branginimą
Europos aikštėje šalia Vilniaus miesto savivaldybės trečiadienį rinksis protestuotojai, kritikuojantys ir griežtai pasisakantys prieš sostinės valdžios planus didinti viešojo transporto bilietų kainas. ...
-
Vilniuje viešintis Graikijos diplomatijos vadovas su Budriu aptars saugumo klausimus
Vilniuje trečiadienį lankosi Graikijos užsienio reikalų ministras Giorgas Gerapetritis (Giorgos Gerapetritis), jis su Lietuvos diplomatijos vadovu Kęstučiu Budriu aptars dvišalį bendradarbiavimą, saugumo, paramos Ukrainai, Europos Sąjungos pl...
-
Sostinės taryboje pristatomi planai didinti viešojo transporto bilietų kainas
Vilniaus tarybai trečiadienį bus pateiktas savivaldybės siūlymas didinti kelionių viešuoju transportu kainas. ...
-
Sausio 29-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Sausio 29-oji, trečiadienis, 5 savaitė. Dangaus kūnai: saulė teka 8.16 val., leidžiasi 16.48 val. Dienos ilgumas 8.32 val. Mėnulis (jaunatis) teka 8.55 val., leidžiasi 16.31 val. Vardadieniai: Aivaras, Gildas, Girkantas, Pranciškus, Radegunda...
-
Viceministro postą paliekantis Gavrilovas: nesijaučiu padaręs esminių klaidų
Į skandalą dėl požiūrio į Rusiją įsivėlęs ir trauktis iš finansų viceministro pareigų nusprendęs Valentinas Gavrilovas tikina nepadaręs esminių klaidų ar veiksmų, dėl kurių turėtų gėdytis. ...
-
Gavrilovas tikisi išsklaidęs abejones dėl savo „tariamo prorusiškumo“
Finansų viceministro postą paliekantis Valentinas Gavrilovas prorusiškumą, dėl kurio pastarąjį mėnesį buvo kritikuojamas, vadina tariamu ir viliasi, kad viešumas padėjo išsklaidyti abejones dėl jo lojalumo Lietuvai. ...
-
Advokatas: socialdemokratai apsimelavo ir suklaidino rinkėjus, ketinu eiti iki Strasbūro
Teismui dar kartą atsisakius priimti nagrinėti rinkėjo ieškinį Lietuvos socialdemokratų partijai dėl pažeistų jo ir kitų rinkėjų teisėtų lūkesčių laimėjus Seimo rinkimus, šį skundą padavęs advokatas Tomas Bagdanskis žada krei...
-
Užfiksuotas dar vienas orų rekordas: peržengta simbolinė kartelė
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba antradienio pavakarę pranešė, kad užfiksuotas dar vienas orų rekordas. ...
-
Šaudykla virto gyventojų košmaru: įmonė gaus baudą
Kaišiadorių rajone keletą metą veikianti šaudykla internetiniame puslapyje siūlo neprilygstamą patirtį – išmokti šaudyti iš įvairių ginklų, nuo pistoleto iki šautuvų. Tačiau tokios pramogos kelia nerim...